Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Dujinės medžiagos
 
 

Dujinės medžiagos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(7) 2018-01-22 61
Vandenilis yra viena iš galimų alternatyvių energijos formų, kurios panaudojimas leistų ne tik padidinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir labai ženkliai prisidėtų prie švaresnės aplinkos. Juk gerai žinoma, kad panaudoto vandenilio „atliekos“ yra paprasčiausias vanduo.
(0) 2017-01-27 57
<em>Veikiant vandenilio pavyzdį slėgiu, didesniu, nei Žemės centre, pirmą kartą laboratorijoje sukurtas metalinis vandenilis. Ši medžiaga, kurios egzistavimas pirmą kartą numatytas seniau ne
(0) 2019-04-04 50
Cheminė reakcija, kurią sužinojome dar mokykloje, galėtų padėti išspręsti kone visas energetikos problemas. Elektros srovės tekėjimas vandenyje jį padalija į deguonį ir vandenilį ir pastarasis gali būti naudojamas kaip patikimas, nulinės taršos energijos šaltinis.
(0) 2018-11-14 44
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip kuro celėse pagaminti vandenilį yra dirbtinė fotozintezė, padalijanti vandenį į vandenilį ir deguonį. Tačiau tokie prietaisai, užtikrinantys šį procesą, vis dar turi rimtų efektyvumo problemų. Visgi, Berklio laboratorijos mokslininkai sukūrė naują hibridinį įrenginį, kuris gali sugeneruoti dalį energijos, kuri kitais atvejais būtų laikoma atlieka. Tad dabar gaunama dviguba nauda - gaminant vandenilį dar gaunama ir elektros energijos.
(0) 2017-02-27 38
<em>Praėjusį mėnesį mokslininkai rado „<a href="http://www.technologijos.lt/n/mokslas/fizika/S-59595/">didelio slėgio fizikos šventąjį gralį</a>“, kai Harvardo universiteto fizikai paskel
(0) 2019-01-08 32
Turėti vandens plaučiuose nieko gero, tačiau, kai vanduo patenka į naują „plaučių“ tipo įrenginį, kurį sukūrė Stanfordo universiteto mokslininkai, rezultatas gali labai maloniai nustebinti.
(0) 2018-09-13 32
Siekiant apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vandenilis turbūt yra pats geriausias pasirinkimas. Jam degant, išsiskiria didelis kiekis energijos, o pagrindinis šalutinis produktas tėra tyras vanduo. Visgi, didžiausia problema - kaip gauti kuo daugiau tyro vandenilio.
(0) 2018-09-18 22
Plastiko atliekos greitu metu gali mums duoti itin daug naudos – Svonsio universiteto mokslininkai atrado būdą, kaip plastikines atliekas paversti į vandenilio degalus.
(0) 2018-08-02 21
Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad žvaigždės formos aukso nanodalelės, padengtos puslaidininkiu, gali iš vandens pagaminti vandenilį keturis kartus efektyviau nei kiti egzistuojantys metodai. Šis atradimas yra labai svarbus ir saulės energetikai, nes tai gali padėti geriau saugoti saulės energiją.
Pasak mokslininkų, šis pasiekimas gali nulemti ir dar daugiau naujų atradimų, kurie paskatins atsinaujinančios energijos naudojimą ir prisidės prie kovos su klimato kaita.
(5) 2018-05-21 19
Vandenilio kuro elementai turėjo tapti dar vienu dideliu proveržiu transporte ir energetikoje. Jau 1970 metais, kai buvo dujų krizė, daugelis kalbėjo, kad vandenilis yra ateitis, kad šis švarus energijos šaltinis pakeis kitas kuro rūšis ir taps pagrindiniu automobilių ir elektrinių kuru. Deja, tai taip ir neįvyko.
(0) 2017-08-31 14
Uranas ir Neptūnas – ledinės Saulės sistemos milžinės, kurių atmosferoje yra daug anglies molekulių, pavyzdžiui, metano. Didžiulis spaudimas, kurį patiria šių planetų atmosferos, leidžia teigti, kad ten iš kartu suspausto vandenilio ir anglies gali natūraliai susidaryti deimantai ir „lyti“ toks deimantų lietus.
(0) 2011-04-19 0
Kuomet vienas dujų debesėlis savo kelyje sutinka kitą, paprastai jie vienas kitą praeina. Tačiau Masačiusetso technologijos instituto (JAV) fizikai sukūrė tokius ultrašaltųjų dujų debesėlius, kurie vienas nuo kito atšoka tarsi boulingo kamuoliai, nepaisant mikroskopinio jų mastelio.
(1) 2011-01-21 0
Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba kas lemia auk...
(0) 2011-07-26 0
Naujas grafeno auginimo metodas gerokai palengvina tyrėjų dalią ir leidžia pagalvoti apie kristalinio grafito panaudojimą konstruojant įmantrius ateities elektronikos įtaisus.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos