Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Egzoplanetų sandara
 
 

Egzoplanetų sandara

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-11-23 9
Paukščių Take yra daugybė planetų, bet gyvybei tinka toli gražu ne visos. Įprastai, kalbant apie tinkamumą gyvybei, išskiriama „gyvybinė zona“ aplink žvaigždę, kurioje esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet toks skirstymas yra labai primityvus, nes neatsižvelgia į daugybę kitų galimai reikšmingų parametrų, tokių kaip žvaigždės aktyvumas, planetos atmosfera ir panašiai.
(0) 2019-11-11 55
Astronomai galų gale aptiko vandens garų superžemių klasei priskiriamoje egzoplanetoje, kuri sukasi savo žvaigždės gyvenamoje zonoje. Šis atradimas reiškia, kad skysto vandens galima būtų rasti ir ant tos planetos uolėto paviršiaus – galbūt ištisą vandenyną, rašo astronomy.com.
(0) 2019-09-29 14
Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.
(0) 2019-09-13 6
Gyventi tinkamos egzoplanetos atmosferoje pirmąkart aptikta vandens, paskelbė mokslininkai. Aštuonis kartus už Žemę sunkesnė ir dukart didesnė K2-18b skrieja tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad patenka į „tinkamą gyventi zoną“. Tai reiškia, kad ten gali egzistuoti skystos formos vanduo, pranešama moksliniame žurnale „Nature Astronomy“.
(0) 2019-09-02 14
Praeitą savaitę paskelbta apie pirmąją uolinės egzoplanetos, besisukančios aplink M tipo žvaigždę-nykštukę, paviršiaus savybių analizę.
(2) 2019-08-30 35
Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.
(3) 2019-05-24 21
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
(0) 2019-05-21 20
Saulė neamžina. Apie tai, kur gyvens mūsų civilizacija ateityje, nors ir labai tolimoje, reikia galvoti jau dabar. Milžiniškas darbas laukia technologijų kūrėjų – persikelti į prie kitos žvaigždės esančią planetą kol dar nenuskridome nei iki Marso – iššūkis nemažas. Na, o astronomams užduotis – surasti, kur skristi.
(0) 2019-02-18 9
Kiekviena planetų sistema jaunystėje buvo pilna mažų kūnų, kurie jungėsi į planetas, o kartais susidurdavo ir suduždavo. Saulės sistemoje vienas toks susidūrimas leido susiformuoti Mėnuliui, panašių smūgių galėjo patirti ir Marsas. Teoriškai katastrofiški susidūrimai gali reikšmingai pakeisti planetos evoliuciją, tačiau iki šiol neturėjome jokių įrodymų, kad tokie reiškiniai kur nors vyksta.
(0) 2019-01-03 11
Deguonies molekulė yra labai reaktyvi, tad jeigu Žemėje nebūtų ją nuolat išskiriančios gyvybės (medžių ir fitoplanktono), atmosferoje deguonies greitai nebeliktų.
(0) 2018-12-25 9
Mums brangieji akmenys atrodo santykinai reti ir pasislėpę giliai po Žemės paviršiumi. Tačiau kosmose jų – nors vežimu vežk ir kosminiais laivais gabenk. Astronomai atrado visą naują planetų klasę, kuriose junginių, iš kurių sudaryti safyrai ir rubinai tiek daug, jog jos turėtų žibėti, rašo „Science Alert“.
(1) 2018-12-22 28
Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.
(0) 2018-11-16 2
Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną - jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet pastaruoju metu aptiktos kelios planetos, kurių nemažą masės dalį sudaro vanduo.
(0) 2018-09-22 19
Artimiausia egzoplaneta – prieš porą metų atrasta Kentauro Proksimos kompanionė Proksima b – gali būti puiki laboratorija planetų charakterizavimo, klimato ir gyvybingumo tyrimams.
(0) 2018-09-13 10
Daugelis planetų, mase ir spindulių panašių į Žemę, greičiausiai yra vandeniniai pasauliai – vandens jose yra bent dešimt kartų daugiau, nei mūsų planetoje. Tokias planetas greičiausiai visiškai dengia vandenynas, o sauso paviršiaus nėra. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokios planetos tikrai negali tikti gyvybei – paviršiaus uolienų nebuvimas neleistų išsiskirti anglies dvideginiui ar metanui, todėl jų atmosfera sunkiai sulaikytų šilumą ir jos būtų arba ledinės, arba apgaubtos verdančiais vandens garais. Bet dabar naujo skaitmeninio modelio rezultatai leidžia daryti kitokias išvadas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos