Ekologinio verslo iniciatyvos Lietuvoje
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Baigėsi padangų keitimo metas. Servisai surinkę nebereikalingus automobilių „batus“ turi juos utilizuoti. Kadangi padangos laikoma pavojinga gamtai medžiaga, jų atsikratyti nei servisams, nei patiems gyventojams nėra lengva.


Iki šiol veikusios stiklinės taros ir makulatūros supirktuvės sulaukė daug platesnę veiklą vykdančių kaimynų – Vilniuje ir Kaune jau veikia vadinamieji „Eko taškai“, kuriuose galima parduoti stiklo duženas, PET gėrimų taras (arba tiesiog plastmasinius butelius) bei aliuminę gėrimo tarą – skardines. Kaipgi šiems naujiesiems supirkimo taškams sekasi?


Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) išplatino pranešimą, jog rengiasi įgyvendinti plėtros planą, kuris leis padidinti bendrąjį elektrinės galingumą.


Lietuvos Vyriausybė siekia, kad iki 2013-ųjų šalyje būtų rūšiuojama 50 proc. atliekų. Šiuo metu rūšiuojama vos 10 proc.


Atliekų perdirbimo idėja tikrai nėra nauja, tačiau ekologinis sąmoningumas sunkiai skinasi savo kelią į visuomenės tarpą. Tačiau galbūt šią su aplinkos tausojimu susijusią kryptį paskatins Vakarų Europos valstybėse populiari atliekų surinkimo sistema, kai už surūšiuotas perdirbti tinkamas buitines šiukšles žmonėms yra mokami pinigai. Tokia naujovė pamažu diegiama ir Lietuvoje.


Kol kas daugelis daugiabučių namų gyventojų priversti apsimauti vilnones kojines ir apsivilkti megztinius, kad nesušaltų iki tol, kol bus įjungtas šildymas. Vėliau, butams ar bent jau radiatoriams, sušilus prasidės dejonės dėl lubas siekiančių sąskaitų.