Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Emocijos
 
 

Emocijos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-02-15 7
Nors meilė dažnai siejama su asmens psichologija, tačiau negalime pamiršti, jog biocheminiai procesai yra nemažiau svarbūs. Daugybė cheminių junginių ir biocheminių reakcijų stipriai veikia žmogaus elgseną, taip pat ir meilę. Pasaulyje atliekama šimtai tyrimų, kurie analizuoja, kaip cheminiai junginiai veikia žmogaus jausmus ir savijautą, tačiau vis dar negalime nuspėti ar kontroliuoti subtilaus meilės jausmo. Visgi nemažai jau yra suprasta.
(1) 2021-02-04 7
Konfliktai dėl neišplautų indų, pavydo scenos ir nuolatiniai barniai dėl smulkmenų: tai ne tik sugadina nuotaiką, bet ir akivaizdžiai kenkia sveikatai.
(0) 2021-01-18 5
Apie netinkamą savo vaikų elgesį sužinome itin greitai, kai jie pradeda lankyti darželį ar mokyklą. Jei jis yra nedėmesingas, negali ramiai sėdėti pamokoje, užgauna kitus – tėvai apie tai yra informuojami. Bet daug mažiau kalbama apie situacijas, kai vaikas susiduria su emociniais sunkumai – užkalbintas jis išrausta, mikčioja, kai yra pakviestas atsakinėti, kramto nagus ar vengia kitų žmonių. Visose šiose situacijose gali padėti vaikų emocinio raštingumo ugdymas. Nuo ko pradėti?
(4) 2020-12-24 9
Jei į Žemę nusileistų ateiviai, jie būtų labai sutrikę dėl mūsų elgesio. Galbūt jie suprastų, kodėl mes keičiamės dovanomis, bet kodėl jas įvyniojame į popierių, kurį vėliau tenka išmesti? Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl tai darote? Nes mokslininkai gali.
(1) 2020-12-14 7
„Sony“ užsakymu keliose Europos šalyse atlikta apklausa parodė, kad pandemijos situacija paveikė 58 proc. gyventojų savijautą. Kaip vieną iš būdų, kuris padeda lengviau pergyventi šį sudėtingą laikotarpį, 72 proc. respondentų nurodė muziką.
(0) 2020-11-24 5
Tamsusis sezonas, daugeliui siejamas su rudenine depresija, jau čia. Negana to, šalyje paskelbtas antrasis karantinas, o kasdien pasiekiame susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą. Nenuostabu, kad emocijų perteklių šiomis dienomis daugelis žmonių vis dažniau išlieja verkdami. Verkimas žmogaus organizmui yra netgi naudingesnis nei šypsojimasis, pastebi specialistai.
(0) 2020-08-12 3
Pavydas niekam nėra malonus dalykas. Tačiau kartu jis yra ir labai dažnas. Kai jūsų geriausias paauglystės draugas susirado merginą tikriausiai truputį ėmėte pavydėti, nes jis daugiau laiko skirdavo jai. Ir mokslininkai iš JAV teigia, kad galbūt dėl to vis dar esate draugai.
(4) 2020-08-12 19
Būti nelaimingu, kai situacija iš tikrųjų yra prasta, yra normalu. Tačiau daugybė žmonių pastebi, kad jiems sunku išlaikyti teigiamą požiūrį ir nuotaiką net tada, kai nieko blogo nevyksta. Kaip taip pakeisti? Mokslininkai iš Pietų Australijos universiteto surado labai paprastą triuką ir įrodė jo veiksmingumą.
(0) 2020-08-10 2
Atsipalaidavimas turėtų būti naudingas kūnui ir sielai, tačiau nuo nerimo kenčiantys žmonės gali aktyviai priešintis atsipalaidavimui ir toliau nerimauti, kad išvengtų didelių nerimo šuolių, jeigu kažkas nutiktų blogo. Tokią išvadą atlikę tyrimą padarė Pensilvanijos universiteto mokslininkai.
(0) 2020-08-05 6
Pirmasis tokio pobūdžio dirbtinio intelekto atliktas santykių tyrimas, paremtas duomenimis apie tūkstančius porų, padėjo tiksliau įvardyti, kas būtent partneriams padeda jaustis gerai dėl turimo ryšio. Tyrimo išvados atskleidė, kad meilės teikiama laimė – žymiai daugiau nei vien žmogus, kuriam jaučiate šiltus jausmus, svarbesnis su juo sukurtas ryšys, skelbia sciencealert.com.
(0) 2020-08-03 0
Moterys šypsosi ir juokiasi dažniau nei vyrai, tačiau vidutiniškai žmonės nusijuokia apie 18 kartų per dieną. Žmonės retai juokiasi vieni - dažniausiai juokas aidi draugų susibūrimuose ar šeimoje. Bazelio universiteto mokslininkai teigia, kad daugiau juoktis reikėtų visiems - juoko naudą labai lengva pastebėti.
(1) 2020-07-27 13
Prancūzų autorius Marie-Henri Beyleas, geriau žinomas Stendhalo vardu, 1817 metais apsilankė Florencijoje. Keliautojas užsuko į Šventojo Kryžiaus baziliką ir ten patyrė tai, kas dabar vadinama jo vardu - Stendhalo sindromo priepuolį.
(0) 2020-07-11 2
Koronaviruso pandemija į viešąją erdvę vėl grąžino skiepų klausimą: tai kas tie skiepai – vaistai ar nuodai? Kol mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai ragina pasitikėti šiuolaikine medicina, kitoje barikadų pusėje stovintys skiepų priešininkai pažeria gausybę nepatikrintų argumentų neva tai įrodančių vakcinų žalą žmogui. Kodėl žmonės linkę tikėti konspiracijų teorijomis ir dėl kokių priežasčių lengva įtikėti skiepų žala aiškina prof. Birutė Mikulskienė.
(4) 2020-06-24 -8
Distopinė grožinė literatūra mus paruošė įvairiausioms apokalipsėms. Tarp galimų variantų yra nerangiai kėblinantys zombiai, ateivių invazija ir, žinoma, mirtinos ligos, bet net labiausiai iškrypęs protas negalėjo nuspėti, kad bus graibstyte išgraibstytas vienas svarbiausių gaminių – tualetinis popierius.
(2) 2020-06-15 17
Valgymo, srėbimo, baksnojimo ar ūžimo garsas kitus žmones gali tiesiog varyti iš proto – o mokslininkai dabar atrado neurologinį mechanizmą, atsakingą už tokią būseną.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos