Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Fizika ir gyvenimas
 
 

Fizika ir gyvenimas

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2021-01-07 10
Planeta viršija greitį ir netrukus gali prisireikti neigiamos keliamosios sekundės, kad atominiai laikrodžiai atitiktų besisukantį pasaulį.
(20) 2020-12-05 54
Paslaptingi skrajojantys šviesos kamuoliai ne vieną šimtmetį mokslininkus glumino, keldami begalę išradingų paaiškinimų. Nauja idėja – jie nėra visai iš mūsų pasaulio.
(6) 2020-11-26 0
Išgyvenimo rekordai tokie: 18 aukštų ant kieto paviršiaus (betonas, asfaltas, suplūktas gruntas, automobilio stogas), 20 aukštų į krūmus ir 28 aukštai ant užtiesalo ar tento
(21) 2020-11-03 -3
Vaiduokliai yra vieni iš tų paranormalių reiškinių, kuriais tikinčiųjų daugiausia. 2013 metais atlikta apklausa atskleidė, kad vaiduokliais tiki net 43 proc. amerikiečių.
(2) 2020-10-15 3
Alberto Einsteino specialioji reliatyvumo teorija supažindino žmoniją su viršutine greičio riba Visatoje – niekas negali judėti greičiau už šviesą vakuume. Tuo tarpu garso greičio viršutinė riba bet kurioje terpėje iki šiol nebuvo žinoma – tai yra kur kas sudėtingiau nustatomas dalykas, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-09-15 1
Šie metai visiems atnešė daug staigmenų ir kartais atrodo, kad visas pasaulis apvirto aukštyn kojom. Net Fiziko Diena, Vilniaus miesto gyventojų pamėgta šventė, kuri kiekvienais metais pirmąjį balandžio šeštadienį „atneša pavasarį“, šiais metais įvyks rudenį. Kaip ir kiekvienais metais, FiDi yra unikali. Fidistai (žmonės, kurie „daro“ FiDi) po ilgesnės pertraukos žada grįžti ir neleisti jokioms kliūtims jų sustabdyti. Nors šventė jau patyrė vieną didelį smūgį – šiais metais FiDi vakarinė dalis neįvyks dėl sunkumų užtikrinant visus saugumo reikalavimus Vakarinės dalies vietovėje, tačiau organizatoriai vis tiek lauks lankytojų Rugsėjo 19 dieną Fizlende, kuris bus įrengtas šalia Saulėtekyje esančio Fizikos fakulteto, ir Eisenoje, kuri šiais metais pajudės Filologijos fakulteto link nuo neįprastos vietos.
(0) 2020-07-14 32
Prieš aštuoniasdešimt metų vieno mažo izotopo atradimas atskleidė praeities paslaptis.
(8) 2020-02-26 11
8895780010043383… Viena nežmogiškiausių užduočių – vardinti atsitiktinius skaičius. Tad, nieko keisto, kad mokslininkai vis stengiasi tokias užduotis palengvinti ir perkelti ant bejausmių
(0) 2020-01-13 1
Į verdantį vandenį įdėkite pluoštą spagečių ir stebėkite: minkštėdami jie pradės linkti ir smukti, o vėliau iš lėto pasiners po vandeniu ir nusileis ant puodo dugno, kur susisuks į U raidės formą. Paaiškinti paprasta – virimo metu spagečiai minkštėja, lengviau deformuojasi, o gravitacija pritraukia sulinkusius makaronus prie dugno. Atrodo paprasta ir suprantama? Bet kaip įvertinti tą makaronų sulinkimą?
(0) 2019-12-23 5
„Protosaber’is“ šviečia ir skleidžia garsą, kaip tikras „Žvaigždžių Karų“ šviesos kardas. Smagus daiktas, bet vienas neatsargus judesys ir pasekmės gali būti žiaurios.
(0) 2019-12-16 1
Nuėję į baletą mes žavimės ne tik tviskančiais kostiumais, dekoracijomis, įspūdingu prima balerinų šokiu, bet didžiausią įspūdį mums visgi palieka pati šokio kulminacija, kuomet balerina atlieka vieną sudėtingiausių baleto derinių „fouette“. Atrodytų, kad trintis tarp jos kojos ir grindų lygiai kaip ir trintis tarp jos kūno ir oro turėtų greitai sumažinti judesio kiekio momentą. Tai kodėl gi balerina sukasi toliau? Pakalbėkime apie tai prie puodelio kavos.
(5) 2019-05-01 42
Branduolinė energetika gali pasiūlyti nebrangią elektros energiją bei sukurti mažai išmetamųjų teršalų, tačiau yra vienas rimtas trūkumas – radioaktyvios atliekos. Jos lieka mirtinai pavojingos tūkstančius metų. Tačiau fizikos mokslų profesorius, Nobelio premijos laureatas bei šiek tiek primenantis mokslininką iš gerai žinomo filmo „Atgal į ateitį“, Gerard’as Mourou siūlo puikų būdą, kaip susitvarkyti su branduolinių atliekų problema.
(0) 2019-04-27 10
Vingiuoti žaibų botagai atrodo lyg atsitiktinumų chaoso rezultatas. Tačiau iš tiesų jie ne tik reguliariai į tą pačią vietą trenkia, bet vienas po kito einantys žaibai dažnai darsyk panau
(0) 2019-04-18 10
Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau žmonių, prisilietusių prie įvairių paviršių, patiria netikėtą statinės elektros iškrovą – juos nutrenkia elektra. Dažniausiai taip nutinka, kai liečiame metalinius paviršius – automobilio dureles, durų rankenas, elektroninius prietaisus. Kodėl mus būtent dabar „tranko“ elektra ir ar tokios iškrovos gali pakenkti sveikatai?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos