Fizikinė chemija
Žymės vieta žymių medyje:
Pradzia » Visos temos » Mokslas » Chemija » Fizikinė chemija |
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Deimantas yra nepaprastai kieta medžiaga, tačiau dabar Honkongo miesto universiteto mokslininkams pavyko jį ištempti daugiau nei bet kada anksčiau. Tempiant deimantą, keičiasi jo elektrinės ir optinės savybės, o tai gali atverti kelią į naują deimantinių prietaisų pasaulį.


Panašu, retorinis klausimas „ar iš oro paimsiu?“ tampa visai konkrečiu. Ir atsakymas į jį vis labiau pagrindžimas ekonomiškai ir ekologiškai.


Prieš aštuoniasdešimt metų vieno mažo izotopo atradimas atskleidė praeities paslaptis.


Po daug metų atkaklaus darbo pavyko atlikti tai, apie ką vaistų kūrėjai svajojo ne vieną dešimtmetį.


Nuotraukoje pavaizduotas aukso gabalėlis atrodo neypatingai, tačiau jis turi paslaptį. Šis blizgus diskas, sukurtas laboratorijoje, sveria keliskart mažiau, nei turėtų įprastinis auksas. O kartu jis pasižymi ir keliomis kitomis įdomiomis savybėmis, rašo „Science Alert“.


Galingų magnetų yra visur, nuo medicinos įrangos iki dalelių greitintuvų ir fizikos laboratorijų. Mokslininkai jau seniai stengiasi sukurti vis stipresnius magnetus ir dabar naujas superlaidus m


Mokslininkai išvystė naują dirbtinės fotosintezės metodą, kurios metu iš šiltnamio dujų – anglies dvideginio – bus gaminami aukštos energetinės vertės angliavandenių grandinės. O viso proceso branduolys – katalizatoriaus vaidmenį atliksiančios aukso nanodalelės, rašo „Science Alert“.
Mokslininkai atrado neįtikėtinai efektyvų būdą, kaip anglies dioksidą paversti naudingais produktais


Mokslininkai sukūrė specialų katalizatorių, kuris gali anglies dioksidą – pagrindinę pasaulinio atšilimo priežastį – paversti plastiku, audiniais bei kitais naudingais produktais.


Šis blizgus, spalvotas ir įspūdingai atrodantis metalo gabalas yra bismutas. Jis yra naudojamas labai plačiai – nuo šaunamųjų ginklų iki kosmetikos reikmenų. O dabar Delavero universiteto tyrėjai nustatė specializuotą šio metalo savybę, vadinama „kataliziniu plastiškumu“, kurią galima panaudoti konvertuojant anglies dioksidą į skystą kurą ir pramonines chemines medžiagas.


<em>Kuo toliau, tuo labiau <a href=\"http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-65136/\">pasaulis linksta prie vandenilio energetikos</a> – degdamas ar tiesiog jungdamasis


<em>Chemikai iš vario oksido ir cinko oksido sukūrė fotokatalizatorių, kuriuo anglies dvideginį galima versti metanu, naudojant Saulės šviesą, be to, naudojant tokį katalizatorių visiškai n


<i>Mokslininkai tvirtina, kad paslaptingas naujo katalizatoriaus veikimas galėtų padėti gaminti kurą iš vandens ir patobulinti kuro elementus.</i>


Atradimai paprastai gimsta netyčia. Kartais netgi be tų žmonių, kurie juos vykdo, žinios. Taip nutiko ir tik studijas pabaigusiam studentui Oregone.


Atrodytų, ar gali būti nekaltesnis veiksmas už druskos bėrimą į vandenį ir abiejų medžiagų maišymą? Pasirodo, tam tikromis aplinkybėmis toks nekaltas veiksmas gali baigtis galingu sprogimu.


<i>Nors mokslininkai deguonį ilgai laikė tikru gyvybės egzistavimo ženklu, naujas tyrimas rodo, kad šis elementas gali rastis ir be jos.</i>