Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Fizikos mokslo raida
 
 

Fizikos mokslo raida

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(4) 2019-05-06 29
Šis mokslininkų tyrimų objektas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai neypatingas. Šaltas, duobėtas metalo kubas, kuris lengvai tilptų delne. Kiek įdomiau pasidaro žinant, kad tas metalas yra uranas, rašo „Science Alert“.
(0) 2019-03-14 2
Alberto Einsteino „galvosūkis“ buvo pagaliau įmintas, suradus trūkstamą mokslininko rankraščio puslapį, aptiktą Jeruzalės Hebrajų universiteto įsigytoje jo darbų kolekcijoje, pranešė pareigūnai.
(0) 2016-11-09 23
Tenka pripažinti liūdną tiesą – prabangių daiktų aukcionuose mokslininkų darbai vertinami kur kas pigiau, negu reti automobiliai, unikalios aktorių suknelės ar pirmieji komiksų knygelių leidiniai. Tačiau ir juos kolekcininkai perka už milijonus. Tad kiek reikėtų taupyti, kad įsigytumėte mokslinių darbų, kurie labiausiai pakeitė pasaulio istoriją, originalus?
(8) 2016-03-03 35
<p style="strap">Mūsų supratimas apie gravitaciją kito nuo Niutono lygčių iki Einšteino bendrojo reliatyvumo. Atradus gravitacines bangas, metas žvilgtelėti, kaip šis gravitacijos supratimas
(0) 2015-09-04 40
Marie Curie, kuri dar žinoma kaip „modernios fizikos motina“, mirė nuo aplastinės anemijos – retos būklės, kuri kilo dėl cheminių elementų radžio ir polonio poveikio.
(4) 2014-06-02 57
Praėjusio amžiaus pradžioje žmonija galutinai perprato atomų branduolių sandarą ir atvėrė duris į atominį amžių. Deja, žmoguje esantis kūrėjas pasidavė griovimo aistrai ir šį atradimą pirmiausiai pavertė mirtį sėjančiu ginklu bei sukėlė globalią paranoją, trukusią pusę amžiaus – Šaltąjį karą. Ir tik vėliau atsigręžėme į branduolinės energijos teikiamą naudą – šiandien apie penktadalis visos pagaminamos energijos yra branduolinė. Pažvelkime, kaip mokslas pagaliau padarė tai, apie ką šimtmečius svajojo alchemikai ir kas iš to gavosi.
(6) 2013-12-22 1
Vokietijos mokslininkas Vilhelmas Rentgenas buvo bene geriausias savo laiko fizikas eksperimentatorius. 1895 metų lapkričio 8 dieną eksperimentiškai aptikęs naujo tipo X spindulius, mokslininkas neskubėjo šiuo atradimu dalintis su visu pasauliu. Kol nebuvo užtikrintas, ką tiksliai rado ir ar eksperimentuose neįsivėlė klaidų, jis nepasigyrė savo atradimu nei mokslo kolegoms, nei žmonai.
(3) 2013-12-21 2
Svarbiausias gamtos mokslų uždavinys – atverti langą į pasaulio pažinimą. Žmogiškieji klausos, regos ir kiti jutimai šiam tikslui yra nepakankami, nes riboti. Visa mūsų regima šviesa su visomis vaivorykštės spalvomis tėra siauras ruoželis elektromagnetinių bangų dažnių skalėje. Realus pasaulis yra margesnis ir keistesnis nei savo intuicija bei jutimais galėtume numanyti. Mes esame tarsi kaliniai Platono „Valstybėje“ aprašytame urve – matome tikrojo pasaulio šešėlius, bet ne patį pasaulį. Todėl itin reikšminga modernaus mokslo progreso dalimi tapo technologija, gebanti praplėsti šiuos jutimus ir surinkti tą pasaulio teikiamą informaciją, kurios savo natūralių receptorių pagalba tiesiog nepastebėtume.
(6) 2013-12-08 4
Leonardas Oileris, su žmona bei dviem vaikais 1741 metais atvykęs į Prūsiją, iš karto tapo vyriausiu matematiku Berlyno mokslų akademijoje. Šioje mokslo įstaigoje jis dirbo visą dvidešimt penkių metų laikotarpį, praleistą Berlyne. Saugesnė ir ramesnė aplinka Prūsijoje Oileriui buvo tikra atgaiva. Mokslininkas buvo gerai apmokomas, sėkmingai įsigijo patogų gyvenamąjį būstą ir gavo progą laisvai užsiimti jį dominančia veikla. Laiške draugui Johanui Kasparui Vetsteinui (Johann Kaspar Wettstein) Oileris rašė:
(0) 2013-12-07 3
Švietimo epochoje išplėtotas mokslinis metodas buvo reikšmingas tuo, kad, atsiribojęs nuo abstrakčių filosofinių koncepcijų ir pasirėmęs išmatuojama empirine informacija bei griežtai logišku jos interpretavimu, suteikė galimybę pažinti pasaulį, išvengiant klaidų, sukeliamų žmogaus subjektyvumo. Raktas į objektyvų pažinimą buvo matematika. Neveltui Galilėjo Galilėjus kartą pasakė, jog „matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą“. Matematikos reikšmę mokslo progresui puikiai suprato XVIII amžiaus šveicarų matematikas Leonardas Oileris (Leonhard Euler).
(1) 2013-10-27 5
Leidžiant Principia neapsieita be dramų. Halėjo siaubui, kai darbas jau buvo beveik baigtas, Niutonas ir Hukas susiginčijo dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio autorystės, ir Niutonas atsisakė išleisti trečiąjį - pagrindinį - tomą, be kurio kiti du nedaug tereiškė. Tik griebęsis pašėlusiai taiklios diplomatijos ir pakartotinių meilikavimų Halėjus galiausiai sugebėjo gauti svarbiausiąjį tomą iš nepastoviojo profesoriaus.
(3) 2013-10-26 34
Vienas didžiausių ir įtakingiausių visų laikų protų buvo genialusis XVII – XVIII a. anglų mokslininkas Izaokas Niutonas. Šis žmogus – tai retas pavyzdys, kai vienas asmuo gali sukelti perversmą net keliose skirtingose mokslo srityse. Milžiniški Izaoko Niutono pasiekimai tiksliai ir matematiškai nagrinėjant fizinio pasaulio dėsnius tapo kertiniu akmeniu mokslo raidoje.
(44) 2013-10-20 5
Mažiau nei prieš metus dar visiškai dvasiniams ieškojimams atsidavęs Paskalis, 1647 metais vėl visa jėga metėsi prie mokslo, Paskalis pirmiausiai skyrė savo laiką tyrinėjimams fizikoje. Susidomėjęs vakuumo egzistavimu, jis pradėjo gilintis į šią problemą. Tuo metu mokslo pasaulyje vyravo Aristotelio požiūris, jog „gamta nemėgsta tuštumos“, todėl vakuumas negali egzistuoti. Tačiau Paskaliui tokio paaiškinimo buvo maža: jam reikėjo atlikti eksperimentus. „Lengviausiai įtikime tomis išvadomis, prie kurių prieiname patys“, – rašė jis.
(0) 2013-10-19 14
Blezas Paskalis – sudėtinga asmenybė, gimusi sudėtingais Renesanso laikais. Blaškomas tarp matematiško racionalumo ir religinių išgyvenimų, Paskalio gyvenimas puikiai atspindi visos epochos dvasią. Šie du skirtingi mokslo ir mistikos pasauliai, Paskalį lydėjo jau nuo pat mažens, ir nepaleido iki mirties. Prancūzų filosofas, genijus, per savo trumpą gyvenimą sukonstravęs skaičiavimo mašiną, atlikęs didžius atradimus geometrijoje, matematikoje, fizikoje, pateko tiek į filosofijos, tiek į pasaulio mokslo istoriją. Tačiau genialumą lydėjusi silpna sveikata, depresija bei keistos mistinės patirtys, neleido Paskaliui patirti ramaus ir šlovingo gyvenimo.
(3) 2013-10-12 5
Nuo genijaus iki eretiko, ir atvirkščiai, – toks yra vieno garsiausių viduramžių mokslininko Galilėjo Galilėjaus gyvenimo kelias. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutiniųjų gynęs savo įsitikinimus, gali būti laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu. Turėjęs drąsos ir ryžto sudrebinti sustingusį viduramžių mokslo pasaulį, Galilėjo Galilėjus privertė žmones kitaip pažvelgti į juos supantį pasaulį, bei įėjo į istoriją, kaip viena reikšmingiausių mokslo pasaulio figūrų. Vis dėl to, nesukalbamas ir sunkus mokslininko charakteris padėjo ne tik atlikti didžius atradimus, tačiau ir įsigyti daugybę priešų. Galilėjo Galilėjus – nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs savo mokytojams, kolegoms, viršininkams ir priešams.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos