Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Galaktikų evoliucija
 
 

Galaktikų evoliucija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-12-25 5
Aplinkinėje Visatoje esama labai įvairių galaktikų – nuo nykštukinių su vos keliais tūkstančiais žvaigždžių, iki gigantiškų elipsinių, šimtus kartų didesnių už Paukščių Taką. Pastarosios galaktikos paprastai turi daugiau sunkesnių už helį elementų (astronomai juos vadina tiesiog „metalais“), nei jų randama Saulėje, o jų žvaigždės vidutiniškai labai senos. Kaip tiksliai šios galaktikos susiformavo, kaip ir kodėl sustojo jų žvaigždėdara, kol kas neaišku. Atsakyti į klausimą padeda tolimų galaktikų, kurios galėtų būti šiandieninių elipsinių gigančių pirmtakai, stebėjimai.
(0) 2020-12-07 5
Kiekviena galaktika kelis procentus gyvavimo laiko praleidžia aktyvioje būsenoje – tuo metu į jos centrinę supermasyvią juodąją skylę sparčiai krenta dujos, o jų šviesa nustelbia visos galaktikos žvaigždžių spinduliuotę.
(0) 2020-11-27 9
Pastaraisiais metais ėmė aiškėti Paukščių Tako susiliejimų istorija. Mūsų Galaktika, kaip ir kitos, per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą; tiksliau sakant, ji suvalgė ne vieną palydovinę galaktiką. Iki šiol didžiausias žinomas susiliejimas buvo su galaktika, vadinama Gaia-Enceladu, nutikęs maždaug prieš 10 milijardų metų.
(0) 2020-11-20 20
Kaip ir kiekviena galaktika, mūsų Paukščių Takas per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą. Jų metu Galaktika prarijo mažesnes palydoves, kurių įvairios liekanos kartais dar tebėra matomos. Pavyzdžiui, žvaigždžių cheminės sudėties ir orbitų analizė prieš keletą metų atskleidė reikšmingą susiliejimą prieš 10 milijardų metų; tada praryta galaktika pavadinta Gaja-Enceladu.
(0) 2020-11-05 5
Dauguma tarpžvaigždinių dujų Paukščių Take yra vandenilio atomai. Jie daugiausiai kaupiasi Galaktikos diske bei aplink jį, gaubia šaltesnius molekulinius debesis, sugeria žvaigždžių spinduliuotę bei supernovų sprogimų energiją ir kitaip sąveikauja su žvaigždėmis.
(0) 2020-11-03 3
Kaip ir daugelis diskinių galaktikų, Paukščių Takas turi baldžą – centrinį elipsoido formos žvaigždžių telkinį. Jo kilmė nėra iki galo aiški; pavyzdžiui, nežinia, kada susiformavo dauguma jo žvaigždžių.
(6) 2020-10-27 18
Jei kas nors atrodo neįtikėtina, kartais užtenka pažvelgti atidžiau.
(0) 2020-09-04 11
Žmonės įpratę laiką skaičiuoti pagal Žemės judėjimą Saulės atžvilgiu. Ir nors mums bei visai Žemės gyvybei mūsų planetos sukimasis apie savo žvaigždę yra be galo svarbus, vertinant rimtesniu mastu jis yra visiškas niekis, lyginant su tiesiog epinio masto Saulės (ir visos Saulės sistemos) kelione aplink Paukščių tako galaktikos centrą, rašo „Live Science“.
(0) 2020-03-04 8
Sombrero galaktika, dar žinoma kaip M 104, yra palyginus netoli nuo Paukščių Tako, o jos išskirtinė išvaizda labai mėgstama astronomų mėgėjų ar astrofotografų. Visiškai iš šono matomas plonytis galaktikos diskas, atrodo, sufleruoja, kad galaktika ilgus milijardus metų gyveno labai ramiai, be reikšmingų sukrėtimų. Visgi iš tiesų jos istorija yra daug dramatiškesnė.
(0) 2020-02-28 7
Kiekvienos galaktikos evoliuciją galima labai grubiai suskirstyti į du etapus: iš pradžių joje yra daug dujų, kurios leidžia sparčiai formuotis žvaigždėms, vėliau dujų nebelieka ir žvaigždėdara stipriai sulėtėja. Dažnai perėjimas iš vieno etapo į kitą įvyksta gana greitai – daug greičiau, nei įvyktų vien dėl dujų kiekio mažėjimo, joms virstant žvaigždėmis. Taigi galaktikose veikia tam tikri žvaigždėdarą malšinantys procesai.
(0) 2019-10-13 5
Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, nėra izoliuotas objektas. Į ją nuolatos krenta medžiaga iš tarpgalaktinės erdvės, o žvaigždžių bei centre esančios supermasyvios juodosios skylės kuriamas grįžtamasis ryšys medžiagą gali ir išmesti. Dažniausiai išmetama medžiaga visiškai iš Galaktikos nepabėga; ji išlekia iš disko į halą, kur suformuoja debesis ir po kurio laiko vėl nukrenta į diską bei leidžia formuotis naujoms žvaigždėms – šis procesas vadinamas galaktiniu fontanu.
(0) 2019-06-17 14
Pagal dabartinį kosminių struktūrų formavimosi modelį, visos galaktikos turi tamsiosios materijos halus, kurių gravitacija išlaiko žvaigždes ir dujas savo orbitose. Skirtingose galaktikose gali būti skirtingi kiekiai tamsiosios materijos, bet visose ji turėtų būti dominuojanti komponentė pagal masę. Taigi kai pernai buvo aptikta galaktika, atrodytų, neturinti tamsiosios materijos, astronomai susidomėjo ir pradėjo svarstyti standartinio modelio modifikacijas bei alternatyvas.
(0) 2019-05-06 12
Dauguma diskinių galaktikų turi spiralines vijas – dujų ir žvaigždžių sutankėjimus. Vijos sukasi kartu su galaktika, tačiau negali būti visą laiką sudarytos iš tų pačių žvaigždžių. Žvaigždžių judėjimo greičiai mažėja, tolstant nuo galaktikos centro, tuo tarpu spiralinės vijos galai juda sparčiau, nei centrinės dalys. Prieš pusšimtį metų buvo pasiūlyta hipotezė, kad spiralinės vijos yra medžiagos sutankėjimai, tarsi bangos sklindantys galaktikose. Jų judėjimas šiek tiek primena transporto kamščius: pavienės žvaigždės sulėtėja, patekusios į viją-kamštį, ir pagreitėja ją palikusios. Pati vija išlieka ganėtinai stabili milijardus metų. Modelis gerai paaiškina stebimas vijų savybes, bet kol kas neturėjome tvirtų įrodymų, kad jis yra teisingas.
(0) 2019-03-29 5
Mūsų Galaktikos centrinė juodoji skylė šiuo metu nėra aktyvi, bet praeityje patyrė ne vieną aktyvumo epizodą. Paskutinis reikšmingas epizodas nutiko prieš kelis milijonus metų, jo metu buvo sukurti dešimties kiloparsekų aukščio Fermi burbulai, plintantys statmenai Galaktikos plokštumai.
(0) 2019-03-25 7
Įvairios kosmose matomos struktūros dažnai pavadinamos pagal dalykus, kuriuos vizualiai primena – taip atsiranda ir Šiaurės Amerikos ūkas, ir Sombrero galaktika. Vienas iš tokių objektų yra SDSS J1430+1339, poetiškiau žinomas kaip Arbatos puodelio galaktika.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos