Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Geležinkelių istorija
 
 

Geležinkelių istorija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2019-06-11 26
SSRS buvo ne tik uždara, melu pagrįsta, bet ir itin nesaugi valstybė – kurios nesaugumą daugiausia lėmė itin didelė nekompetencija ir itin atsainus požiūris į saugumą bei žmonių gyvybę ir sveikatą.
(0) 2019-03-21 26
Jei pabandytumėte įsivaizduoti garvežį, tikriausiai mintyse iškiltų animaciniuose filmuose ne kartą matytas lokomotyvo siluetas. Tačiau jei geriau įsižiūrėtumėte į tokio garvežio dizainą, pastebėtumėte, kad mašinistas tikrai negali gerai apžvelgti priešais besidriekiančių bėgių. Tai kodėl jo kabina nebuvo įrengta garvežio priekyje, kur mažiau dūmų ir matomumas geresnis?
(2) 2018-11-21 26
Žiūrėdami senus filmus tikriausiai bent kartą esate pastebėję, kad garvežiai priekyje turėjo didelį pleištą primenantį įtaisą. Šis agresyviai atrodantis daiktas turėjo akivaizdžią funkciją - turėjo nuo bėgių pašalinti kliūtis. Bet kodėl nieko panašaus nematome ant šiuolaikinių lokomotyvų?
(2) 2018-02-20 19
Šiais metais Rusijoje numatyta atgaivinti vieną iš didžiausių socializmo statybų, kuri saugumo sumetimais vadinta „Statyba 501“, o vėliau – „Didžiuoju šiaurės geležinkeliu“. Projektą pradėjo Stalinas, Josifas Visarionovičius, o dabar jį užbaigti pasiryžęs Putinas, Vladimiras Vladimirovičius.
(1) 2017-11-01 75
Su prasidėjusia pramonės revoliucija pasaulį išvydo traukiniai, galintys gabenti dešimtis tonų krovinių bei šimtus keleivių tolimais atstumais. Kartu su jais atsirado ir jiems aptarnauti reikalingos profesijos. Viena jų buvo bene svarbiausia saugumui ir tikslo pasiekimui. Signalininkai traukinius nukreipdavo reikalinga kryptimi ir tinkamais bėgiais. Viena klaida galėjo baigtis milžiniška daugiatonių mašinų avarija. Vis tik Afrika lieka Afrika, ji savo sprendimais sugebėjo palikti savo žymę net ir šioje srityje.
(1) 2017-11-01 0
Šiandien galime tik pasvajoti apie patogų susisiekimą traukiniais net su mūsų kaimynais latviais, jau nekalbant apie į vakarus esančią Europą. O štai 1917 m. spalio 20 d. vokiečių valdžios „oficiozas“ Lietuvoje „Dabartis“ pranešė apie reguliaraus traukinių maršruto tarp Berlyno ir Rygos atidarymą, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Nepriklausomybės dienoraštis“. Kaip buvo rašoma, iš Rygos traukinys kasdien vyko per Šiaulius, Tilžę, Įsrutį, Olštyną, Torunę, Poznanę, Frankfurtą prie Oderio ir lygiai po 24 val. pasiekdavo Berlyną: „Tarp Berlyno ir Olštyno yra miegamų vagonų, tarp Olštyno ir Rygos veikia vagonas-restoranas.“
(2) 2016-08-16 122
Jie su viltimi žiūri į termometrą: jei šaltis kris žemiau 50 laipsnių šalčio, jiems nereikės eiti dirbti. Deja, ne visada taisyklė dėl šalčio galiodavo ir jie buvo verčiami imtis kastuvų, kirvių ir dirbti, kad būtų statomas „Mirties geležinkeliu“ pramintas Stalino projektas.
(0) 2015-12-14 26
Senovėje, norint iš vienos vietos į kitą nugabenti daug krovinių, buvo tik du pasirinkimai. Krovinius gabenti upėmis arba arklių traukiamais vežimais. Bet ką daryti, jei upė teka priešinga kryptimi nei reikia? Tada belieka arklių traukiami vežimai. Išradėjai galvojo, kaip sumažinti trintį. Ar žinojote, kad pirmųjų bėgių užuomazgos mena Senovės Graikijos laikus?
(14) 2014-05-29 75
Šis XX a. monstras geležinkeliu turėjo skraidyti 360 km/val. greičiu. Nors tokios greičio aukštumos pasiektos nebuvo, sovietinis turbotraukinys pasiekė sovietų geležinkelio greičio rekordą – 250 km/val.
(0) 2013-05-20 2
Lietuvos geležinkeliai – nedidelė, bet reikšminga atkarpa Rytų–Vakarų linijoje, todėl XX a. pradžioje kaimynės valstybės juos ir statė, ir griovė, ir platino, ir siaurino.
(0) 2013-04-22 2
Pasakojama, kad saulėtą 1860 metų rugsėjo 4-ąją, sekmadienį, Vilniaus visuomenė nuo pat ryto būriavosi toje vietoje, kur turėjo sustoti traukinys iš Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija). Bezdonių stotelėje į garvežio talpas paskutinį kartą buvo pripilta vandens, į platformą prikrauta malkų, ir likusius 35 varstus (daugiau nei 37 km) jis įveikė nestodamas. Pagaliau trys ketvirčiai po vidurdienio traukinys pasirodė Vilniuje.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos