Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Gyvūnų fiziologiniai procesai
 
 

Gyvūnų fiziologiniai procesai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(3) 2016-12-18 1
Beždžionių patinų turimo varpikaulio ilgis – kaip nago. Kalbant apie jūrų vėplius, jis gali siekti net ir 60 centimetrų. Vyrai tokio nebeturi, o mokslininkai teigia išsiaiškinę, kodėl taip nutiko, skelbia „The Guardian“.
(1) 2016-10-24 94
Tokie gyvūnai, kaip aligatoriai, plekšnės ar krokodilai, biologiškai nesensta – jie tiesiog nesiliauja augti. Tačiau kodėl tuomet jie miršta?
(0) 2016-10-19 14
Angliškai šis vabzdys, kurio įgėlimo pojūtis prilygsta šūviui iš revolverio, vadinamas "tarantula hawk"(liet. pažodžiui – tarantulinis vanagas). Nors iš tikro jis nėra nei tarantulas, nei vanagas.
(1) 2016-10-05 19
Nors dideli ir maži gyvūnai atrodo labai skirtingai, jie turi daugiau bendra, nei įsivaizduojate.
(2) 2016-09-23 50
Vapsvinių vabzdžių šeimai priklausančios aksominės skruzdės (lot. - Dasymutilla occidentalis), kurios dar vadinamos karvių žudikėmis, geluonis – vienas skaudžiausių visame vabzdžių pasaulyje. Tai – vieni siaubingiausių mažųjų sutvėrimų, kurio įkandimo nelinkėtumei nė priešui (iliustracijoje - kojos pirštas po šio vabzdžio įgėlimo). Įdomiausia tai, kad neįtikėtinai ilgas ir lankstus jų geluonis yra ne kas kita, o pakitusios genitalijos. Juo sušvirkščiamas nuodas protą temdantį skausmą garantuoja mažiausiai pusvalandžiui. Vienas savanoris panūdo išmėginti šio vabzdžio įgėlimą išbandyti pats – maža to, "skiepo" procedūrą nufilmavo…
(0) 2016-09-21 26
<i>Vandens meškutės ar <a href="www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-49989#tardigrade">lėtūnai</a>, kaip jie vadinami oficialiai, yra, <a href="http://www.sciencealert.com/watch-wat
(1) 2016-08-31 9
Įsivaizduokite, kad esate lapė. Jūs esate alkana, tačiau jūsų maistas yra 1 metro gylyje po sniegu. Maistas yra gyvas, juda, tačiau jis mažytis. Tai – pelė. Taigi kaip per sniego pusnis tapenanti lapė sumedžioja po sniegu pasislėpusią pelę?
(2) 2016-08-17 61
Dar įstabiau tai, kad mėlynos spalvos egzempliorių iš gelmių ištraukė ne vieną – iš viso į jo tinklus įsigudrino patekti net du tokie nežemiški sutvėrimai. Pamatyti tokį sutvėrimą per savo gyvenimą – mažesni nei loterijoje laimėti aukso puodą. O čia žvejui į tinklus papuolė DU tokie mėlyni mėlyni "aukso puodai".
(3) 2016-08-16 -22
Dideli, maži, spiraliniai, nutrūkstantys arba idealiai tinkantys vietoj užkandžio... Kas jie? Ponios, ir ponai – peniai! Beje, jei išgirdus žodį "penis" mintyse iškyla žmogiškųjų vyriškos lyties sutvėrimų genitalijos, žinokite, kad žmogaus penis – vienas nuobodesnių gamtos pasaulyje.
(0) 2016-08-12 15
Moksliniai tyrimai padėjo išsiaiškinti, kodėl gyvatės kartais būna tokios ilgos. Kaip rašo „Independent“, pasirodo, jog gyvatės dėl savo ilgio gali dėkoti vos vienam genui.
(0) 2016-08-08 10
Šįkart – ne kokia nors piešta panda ir ne skaitmeninis Pokemonas. Tikrų tikriausias saulėkaitoje snaudžiantis katinas. Tačiau malkų rietuvės fone įsigudrinęs įsitaisyti taip, kad pamatysite jį toli gražu neiškart.
(0) 2016-08-08 19
Mokslininkai pirmą kartą nustatė, kaip fregatos nesustodamos gali skristi milžiniškus atstumus.
(13) 2016-07-25 273
Amerikiečių mokslininkas etologas Johnas Calhounas, tyrinėjęs žmonių ir gyvūnų elgesio sąsajas, atliko socialinį eksperimentą su pelėmis. Jis nusprendė patyrinėti, kaip vystysis pelių populiacija, jeigu joms bus sudarytos rojaus sąlygos: neriboti maisto ir vandens ištekliai, apsauga nuo plėšrūnų ir ligų, pakankamai erdvės dauginimuisi.
(0) 2016-07-22 12
Žmonės turi pakankamai daug bendro su tokiais primatais kaip šimpanzės bei gorilos, jos vystėsi kartu su mūsų protėviais, todėl nenuostabu, kad žmonės ir šios beždžionės turi kažką bendro, tačiau bendrų dalykų turime net ir su tolimomis giminaitėmis koalomis.
(0) 2016-07-19 21
Iki šiol manyta, kad šių dienų vėžlių kiautai išsivystė tam, kad jiems būtų lengviau apsisaugoti. Jokie kiti stuburiniai, išskyrus vėžlius, neturi taip drastiškai pakitusio kūno, kuriame būtų tvirta apsauginė struktūra. Tačiau naujame tarptautinės paleontologų komandos tyrime teigiama, kad ankstyvų vėžlių protėvių kiautai susidarė visai dėl kitų priežasčių.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos