Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Gyvybės zona aplink žvaigždę
 
 

Gyvybės zona aplink žvaigždę

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-12-02 5
Gyvenamoji zona – tai erdvė apie žvaigždę, kuriose vyrauja sąlygos, tinkamos gyvybei. Panašią sąvoką galima panaudoti ir kalbant apie galaktikas – tik tada jis reikštų tam tikrus regionus, kurie atitiktų planetų susidarymo ir egzistavimo sąlygas.
(0) 2019-11-23 9
Paukščių Take yra daugybė planetų, bet gyvybei tinka toli gražu ne visos. Įprastai, kalbant apie tinkamumą gyvybei, išskiriama „gyvybinė zona“ aplink žvaigždę, kurioje esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet toks skirstymas yra labai primityvus, nes neatsižvelgia į daugybę kitų galimai reikšmingų parametrų, tokių kaip žvaigždės aktyvumas, planetos atmosfera ir panašiai.
(0) 2019-11-10 19
Atstumas nuo žvaigždės nulemia ne tik egzoplanetos paviršiaus temperatūrą, bet ir kosminius orus, kuriuos planetai tenka patirti. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama magnetinei egzoplanetų aplinkai ir žvaigždžių aktyvumo poveikiui planetų tinkamumui gyvybei.
(0) 2019-09-29 14
Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.
(2) 2019-08-30 35
Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.
(0) 2019-06-25 4
Nors, kaip sakoma, tiesa slypi kažkur anapus, technologiškai pažangių ateivių kol kas niekur nematyti. Nežemiško intelekto paieškos projekto (angl. „Search for Extra-Terrestrial Intelligence“, SETI) mokslininkų išsamiausio iki šiol atlikto tyrimo, kurio metu buvo ieškoma protingų nežemiškos kilmės būtybių 1 327 artimiausiose žvaigždėse, rezultatai buvo bevaisiai, praneša „Live Science“.
(0) 2019-06-20 7
Nagrinėdami egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kalbame apie gyvybinę zoną – regioną aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų (ar jų palydovų) paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.
(1) 2019-04-22 18
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra mažesnės ir blausesnės už Saulę raudonosios nykštukės, tad jų gyvybinės zonos yra daug arčiau pačių žvaigždžių. Tačiau šių žvaigždžių ultravioletinė ir rentgeno spinduliuotė yra panašaus stiprumo, kaip Saulės, tad gyvybinėje zonoje esančios planetos gauna daug daugiau jonizuojančios spinduliuotės, nei Žemė. Tokia situacija pesimistiškai nuteikia Žemės analogų ieškotojus – net jei tokios planetos ir turi skysto vandens, gyvybei ten išlikti būtų sudėtinga dėl nesiliaujančios kenksmingos spinduliuotės.
(0) 2019-04-18 12
Gyvybės paieškos už Žemės ribų intriguoja beveik kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Gyvybės atradimas kitame dangaus kūne būtų bene didžiausias žmonijos pasiekimas ir galimai pakeistų gyvybės suvokimo ribas. Tačiau kur ieškoti? Nuo ko pradėti?
(1) 2019-03-17 14
Kalbant apie egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai įvardijamas regionas aplink žvaigždę, vadinamas gyvybine zona. Tai yra zona, kurioje esančių uolinių planetų paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Visgi vien skysto vandens gyvybei neužtenka, ypač sudėtingoms gyvybėms formoms, kurių reikėtų technologinės civilizacijos atsiradimui.
(0) 2019-01-21 11
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės – mažesnės ir šaltesnės už Saulę, tačiau daug ilgiau gyvenančios žvaigždės. Taigi ir dauguma planetų sukasi aplink tokias žvaigždes. Todėl raudonosios nykštukės dažnai įvardijamos kaip gera vieta ieškoti į Žemę panašių planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų. Tačiau dabar pristatyti stebėjimų duomenys, rodantys, kad bent vienoje labai jaunoje raudonojoje nykštukėje vyksta procesai, gerokai sumažinantys tikimybę, kad prie jos susiformavusiose planetose kada nors galėtų užsimegzti gyvybė.
(0) 2018-06-26 9
Saulės sistemoje yra viena gyvybei tinkama planeta – Žemė. Venera ir Marsas yra artimos tokioms, bet visgi nepatenka į šiandieninę Saulės gyvybinę zoną. Kitose planetų sistemose gyvybingų planetų gali būti ir daugiau – pavyzdžiui, TRAPPIST-1 sistemoje tokios yra trys. Ar egzistuoja teorinis maksimumas?
(0) 2018-06-25 13
Prieš 635-750 milijonų metų Žemė buvo užšalusi į sniego gniūžtę – ledynai pasiekė pusiaują ir visa gyvybė buvo įkaltinta polediniuose vandenynuose. Nors šis laikotarpis sunaikino daugybę gyvybės rūšių, jis taip pat davė pradžią sudėtingų gyvybės formų atsiradimui, sekusiam beveik iškart po atšilimo. Ar gali panašūs periodai egzistuoti egzoplanetose?
(0) 2018-05-27 16
Žemės ašis į orbitos plokštumą pasvirusi 23,5 laipsnio kampu – kampas nemažas, tačiau išlieka stabilus milijardus metų, nes Mėnulis neleidžia Žemei stipriai svyruoti. Kitų planetų orbitos – ir jų polinkio kampas, ir elipsiškumas – gali kisti daug sparčiau.
(0) 2018-02-15 13
Didžiausią tikimybę aptikti gyvybės pėdsakus už Saulės sistemos esančioje erdvėje mokslininkai sieja su šiuo metu atliekamais ne taip labai nuo Žemės besiskiriančių planetų tyrimais.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos