Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Iki XX amžiaus
 
 

Iki XX amžiaus

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2013-07-30 3
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labiausiai paplitusi dantų liga viduramžiais buvo dantų ėduonis arba kariesas. Antropologinė medžiaga rodo, kad tais laikais Lietuvoje ja sirgo net apie 80 proc. suaugusiųjų. Vaikų sergamumas kariesu buvo mažesnis – apie 30 procentų.
(0) 2013-07-15 0
Netoli Klaipėdos, Danės upės pakrantėje, archeologai spėja aptikę senovinės kuršių pilies ir gyvenvietės, kuri gyvavo iki vokiečių ordinui įkuriant Klaipėdą, liekanas. Atlikti tik žvalgomieji jos prieigų tyrimai, tačiau atradimą specialistai jau dabar vadina sensacija.
(1) 2013-07-10 1
Lietuvos senovės mylėtojus nuo seno žavėjo piliakalniai – garbingas kovas menančių pilių likučiai. Lietuvos miškus ir jų glūdumose pasislėpusias pilis apdainavęs Simonas Daukantas jas vertino kaip vieningą, tarpusavyje suaugusį gynybinį žiedą. Lietuvių tautinio atgimimo patriarchui Jonui Basanavičiui senosios Lietuvos pilys ir piliakalniai buvo išskirtinės lietuviškumo salos, o jų apleistumas jam simbolizavo varganą lietuvių tautos padėtį, praradus savo valstybę.
(0) 2013-07-09 0
Kur knygnešės slėpdavo gabenamas lietuviškas knygas? Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo pasienio punktus, nes knygas slėpdavo po pūstais vilnoniais sijonais.
(2) 2013-07-03 1
Ankstyvieji Lietuvos istorijos amžiai buvo neramūs laikai. Artimesnių ar tolimesnių kaimynų antpuoliai bei keršto žygiai buvo įprasti reiškiniai. Tokia padėtis būdinga visuomenėms, kuriose valstybinės valdžios struktūros buvo menkos, o teisingumo vykdymas didžia dalimi buvo privatus giminės reikalas. Pagoniškos Lietuvos visuomenėje (kaip ir kiekvienoje) būta asmenų, gyvenusių socialinio gyvenimo paraštėse. Tai – plėšikai, kuriems karu persunkta Lietuva XIII–XIV a. sudarė neblogas sąlygas tarpti.
(2) 2013-07-02 2
Žvelgiant į XIII–XIV a. lietuvių karybą iš socialinės istorijos perspektyvos, galima teigti, kad raitelis ir bajoras – tapatu. Žirgas buvo brangus gyvūnas ir retas jį galėjo įsigyti. Kiekybiniu požiūriu raiteliai sudarė mažesnę visų ginkluotų Lietuvos vyrų dalį. Tačiau kariniu požiūriu raiteliai buvo aktyviausias elementas.
(0) 2013-07-01 1
Tiek profesionalai istorikai, tiek paprasti žmonės, kurie yra nesusipažinę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitimi, dažnai įsivaizduoja, kad bajorai gyvendavo kaime ir pagrindines pajamas gaudavo iš žemės ūkio, t. y. iš valstiečių darbo. Šis įvaizdis turi pagrindą – dauguma smulkiųjų ir vidutinių bajorų (bei aristokratų) gyveno kaimo vietovėje. Bet dalis bajorų buvo įleidę šaknis ir į miestus, nuolat arba laikinai ten gyveno.
(25) 2013-05-05 4
Iki mūsų dienų vis dar lieka gajus XIX a. romantizmo suformuotas požiūris į pagonišką Lietuvą. Lenkų kalba rašiusiems romantikams Teodorui Narbutui, Juozapui Ignacui Kraševskiui senovės Lietuva regėjosi kaip pasakų šalis, pasižymėjusi idealia santvarka ir gyventojų dorybėmis.
(0) 2013-04-22 2
Pasakojama, kad saulėtą 1860 metų rugsėjo 4-ąją, sekmadienį, Vilniaus visuomenė nuo pat ryto būriavosi toje vietoje, kur turėjo sustoti traukinys iš Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija). Bezdonių stotelėje į garvežio talpas paskutinį kartą buvo pripilta vandens, į platformą prikrauta malkų, ir likusius 35 varstus (daugiau nei 37 km) jis įveikė nestodamas. Pagaliau trys ketvirčiai po vidurdienio traukinys pasirodė Vilniuje.
(0) 2013-04-15 1
Sakoma, kad kieviena tauta kas kelis dešimtmečius turi perrašyti savo istoriją. Tą verčia daryti naujai atrasti faktai, gimdantys naujas interpretacijas.
(2) 2013-02-17 1
Lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje Žalgirio mūšio pasakojimai skiriasi. „Skirtingi istoriniai pasakojimai kaunasi dėl to, kas yra svarbiausias šio mūšio nugalėtojas ir kas yra didžiausias priešas“, – sako D. Staliūnas, vienas iš knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ autorių. Lenkams ilgai tai buvo Jogailos pergalė, lietuviams – Vytauto nuopelnas. Tarpukariu tai buvo mažai reikšmingas istorinis įvykis, o sovietmečiu – svarbus istorinės pergalės prieš vokiečius pavyzdys.
(2) 2012-11-15 29
Nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt galės susipažinti su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorija, pristatyta šiuolaikinėmis priemonėmis ir kalba. Projektas „Orbis Lituaniae“ – tai beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę.
(10) 2012-10-24 8
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Taikos laikotarpiu daug reikšmingesni socialinės gerovės klausimai, o karyba, kuri iš tikrųjų yra gyvybės ir stabilumo garantas, lieka podukros vietoje. Tačiau, istorikų teigimu, lietuviai visada buvo labai karingi, ir tai jiems padėjo XIII a. sukurti valstybę. Daug militaristinių archeologinių radinių, rastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, liudija mūsų protėvių karinį v...
(3) 2012-10-16 9
Suręsti nameliai, kirviais ir ietimis nukabinti vartai, alkavietė. Čia kiekvienas akmuo turi savo reikšmę, ir nėra nieko atsitiktinio. Lyg scena iš filmo apie protėvius: paslaptinga ir didinga.
(6) 2012-04-23 3
Nors dauguma lietuvių dabar gyvena miestuose, vis tik pavasarį bene kiekvieną mūsų ima kirbinti toks jaudulys: o kaip ten kaime? Ar gerai žiemkentėliai keliasi, ar jau pradžiūvo dirvos, kas pirmas sprogsta – beržas ar alksnis? Ir daugybė kitų kaimo žmogui rūpimų dalykų, pastebėjimų iš pavasarėjančios gamtos. Taigi žemdirbiškoji prigimtis neduoda ramybės...

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos