Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Iki XX amžiaus
 
 

Iki XX amžiaus

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2013-12-04 1
Policiją pirmoji Europoje įsteigė Prancūzija XVII a. pabaigoje. Šis pavyzdys įkvėpė kitas Europos valstybes, kurios perėmė prancūzišką modelį ir diegė policines struktūras savo valstybinėje administracijoje. Saksonijoje tokios reformos prasidėjo XVIII a. antrajame dešimtmetyje, netrukus jos įgyvendintos Prūsijoje ir Austrijoje. XVIII a. Vidurio Europos valstybės jau buvo neįsivaizduojamos be policinio aparato, kuris kontroliavo ir prižiūrėjo kitas valstybines institucijas.
(1) 2013-11-25 1
LDK, kaip ir kitose feodalinėse visuomenėse, žmogaus statusą ir teises lėmė luominė kilmė, turtinė padėtis ir lytis. Nepaisant to, kad XVI a. pr. bajorystės kriterijumi tapo vien kilmė (tai įteisino 1522 m. Seimo nuostatai), o XVI a. II pusėje feodalai virto uždaru šlėktų (bajorų) luomu, į kurį nebajoriškos kilmės žmogus negalėjo patekti, vis dėlto Antrasis (1566 m.) ir Trečiasis (1588 m.) Lietuvos Statutai įteisino išimtį moterims: žemo luomo moteris, ištekėjusi už bajoro, pereidavo į jo luomą, iš kurio būdavo pašalinama, jei likusi našle ryždavosi tekėti už neprivilegijuoto luomo vyriškio.
(0) 2013-11-05 1
LDK gyvavimo laikais ligas gydė ir medicinos paslaugas gyventojams teikė įvairūs medicinos patyrimo puoselėtojai: savamoksliai liaudies medikai, pirtininkai ir kirpėjai, chirurgų prototipas – barzdaskučiai arba balveriai, jiems gelbėjo vaistininkai. Medicinos paslaugų viršūnėje buvo profesionalūs, diplomuoti medikai – gydytojai. Skyrėsi ne tik šių grupių profesinis pasirengimas ar ligų gydymo metodai, bet ir socialiniai sluoksniai, kuriems jie teikė paslaugas. Skirtingas buvo ir jų veiklos valstybėje laikotarpis.
(1) 2013-10-15 1
Lietuvos krikštą lydėjusios 1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegijos atskleidė valdovo (dinastijos) teisės dominavimą visoje valstybėje. Šios teisės galios įgytos per 150 metų pasiektą valstybės politinę raidą – valstybė tapo paveldima valdovo šeimos (dinastijos) nuosavybe.
(3) 2013-10-11 3
1429–1430 m. įvyko vienas aštriausių lenkų ir lietuvių konfliktų vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau istorikų pavadintas „karūnacine audra“. 1430 metais Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną (rugsėjo 8-ąją) numatytos Vytauto karūnacijos sužlugdymas virto ilgalaikiu lenkų triumfu ir gilia lietuvių nuoskauda.
(0) 2013-08-16 14
Viduramžiais atsiradęs žodis „artilerija“ nebuvo susijęs tik su paraku šaunamais ginklais, nes jo pirminė vartosena reiškė meistriškai pagamintą daiktą. Toks žodis vienodai gerai tiko apibūdinti ir svaidomuosius pabūklus, ir paraku užtaisomas patrankas.
(0) 2013-08-14 1
Šią savaitę sukanka dvi skausmingos istorinės datos – 1382 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis buvo nužudytas savo sūnėno Jogailos pilyje Krėvoje, po trejų metų, 1385 m. rugpjūčio 14 d., Jogaila toje pačioje Krėvoje, kurios požemiuose buvo pasmaugtas Kęstutis, mainais už lenkišką karūną sutiko Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) prijungti prie Lenkijos Karalystės.
(1) 2013-07-30 3
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labiausiai paplitusi dantų liga viduramžiais buvo dantų ėduonis arba kariesas. Antropologinė medžiaga rodo, kad tais laikais Lietuvoje ja sirgo net apie 80 proc. suaugusiųjų. Vaikų sergamumas kariesu buvo mažesnis – apie 30 procentų.
(0) 2013-07-15 0
Netoli Klaipėdos, Danės upės pakrantėje, archeologai spėja aptikę senovinės kuršių pilies ir gyvenvietės, kuri gyvavo iki vokiečių ordinui įkuriant Klaipėdą, liekanas. Atlikti tik žvalgomieji jos prieigų tyrimai, tačiau atradimą specialistai jau dabar vadina sensacija.
(1) 2013-07-10 1
Lietuvos senovės mylėtojus nuo seno žavėjo piliakalniai – garbingas kovas menančių pilių likučiai. Lietuvos miškus ir jų glūdumose pasislėpusias pilis apdainavęs Simonas Daukantas jas vertino kaip vieningą, tarpusavyje suaugusį gynybinį žiedą. Lietuvių tautinio atgimimo patriarchui Jonui Basanavičiui senosios Lietuvos pilys ir piliakalniai buvo išskirtinės lietuviškumo salos, o jų apleistumas jam simbolizavo varganą lietuvių tautos padėtį, praradus savo valstybę.
(0) 2013-07-09 0
Kur knygnešės slėpdavo gabenamas lietuviškas knygas? Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo pasienio punktus, nes knygas slėpdavo po pūstais vilnoniais sijonais.
(2) 2013-07-03 1
Ankstyvieji Lietuvos istorijos amžiai buvo neramūs laikai. Artimesnių ar tolimesnių kaimynų antpuoliai bei keršto žygiai buvo įprasti reiškiniai. Tokia padėtis būdinga visuomenėms, kuriose valstybinės valdžios struktūros buvo menkos, o teisingumo vykdymas didžia dalimi buvo privatus giminės reikalas. Pagoniškos Lietuvos visuomenėje (kaip ir kiekvienoje) būta asmenų, gyvenusių socialinio gyvenimo paraštėse. Tai – plėšikai, kuriems karu persunkta Lietuva XIII–XIV a. sudarė neblogas sąlygas tarpti.
(2) 2013-07-02 2
Žvelgiant į XIII–XIV a. lietuvių karybą iš socialinės istorijos perspektyvos, galima teigti, kad raitelis ir bajoras – tapatu. Žirgas buvo brangus gyvūnas ir retas jį galėjo įsigyti. Kiekybiniu požiūriu raiteliai sudarė mažesnę visų ginkluotų Lietuvos vyrų dalį. Tačiau kariniu požiūriu raiteliai buvo aktyviausias elementas.
(0) 2013-07-01 1
Tiek profesionalai istorikai, tiek paprasti žmonės, kurie yra nesusipažinę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitimi, dažnai įsivaizduoja, kad bajorai gyvendavo kaime ir pagrindines pajamas gaudavo iš žemės ūkio, t. y. iš valstiečių darbo. Šis įvaizdis turi pagrindą – dauguma smulkiųjų ir vidutinių bajorų (bei aristokratų) gyveno kaimo vietovėje. Bet dalis bajorų buvo įleidę šaknis ir į miestus, nuolat arba laikinai ten gyveno.
(25) 2013-05-05 4
Iki mūsų dienų vis dar lieka gajus XIX a. romantizmo suformuotas požiūris į pagonišką Lietuvą. Lenkų kalba rašiusiems romantikams Teodorui Narbutui, Juozapui Ignacui Kraševskiui senovės Lietuva regėjosi kaip pasakų šalis, pasižymėjusi idealia santvarka ir gyventojų dorybėmis.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos