Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Iki XX amžiaus
 
 

Iki XX amžiaus

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2018-09-03 18
Juos vadino budavoninkais, freimeriais ir parmazonais. Jų bijojo, nes tikėjo, kad jie yra sudarę sąjungą su pačiu velniu. Vaikai aplenkdavo namus, kuriuose jie rinkdavosi. Buvo tikima, kad mirus jų kūnų nepriima žemė, o sielą iš karto pasiima velnias. Jie buvo apgaubti paslapties. Tačiau jie ir buvo slapta organizacija. Žmonės tikėjo, kad jie saugo didelę paslaptį, kurios niekam neišduoda. Taip pat ilgą laiką buvo manoma, kad būtent ši slapta organizacija prasiskverbė į galingiausių valstybių vyriausybes, žvalgybas ir taip valdo visą pasaulį. Kas gi jie? Be jokios abejonės, tai paslaptingieji masonai.
(2) 2016-04-19 14
XVI–XVIII a. sudarant santuoką ne taip svarbu buvo grožis ir meilė, kiek būsimos nuotakos sveikata ir vaisingumas, nes galimybė turėti vaikų buvo laikoma Dievo malone, LRT RADIJO laidoje „Radijo paskaitos“ sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė.
(3) 2016-01-27 17
Antrojoje itin išsamios ir įdomios publikacijos apie gražiosios Barboros Radvilaitės sveikatą ir mirtį nagrinėjami paskutinieji jos gyvenimo metų mėnesiai. Medikų konsiliumas taip pat pateikia diagnozę, kuri veikiausiai ir pakirto Žygimanto Augusto žmoną.
(0) 2016-01-26 18
Barbora Radvilaitė – neblėstantis nuostabaus grožio ir tragiškos meilės pavyzdys. Tačiau ne ką įdomesnė ne tik jos gyvenimo ir meilės tema, tačiau ir begalė mitų, supančių šios istorinės asmenybės sveikatą ir mirtį. 7 šalies medikų bei istorikės komanda parengė itin išsamų ir profesionalų straipsnį - „Mitai ir klausimai apie karalienės Barboros Radvilaitės (apie 1522–1551 m.) sveikatą. Istorinės žinios“.
(3) 2016-01-19 40
Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT Klasikai sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė.
(0) 2016-01-04 23
2016-ųjų vasarą sukaks 780 m., kai lietuviai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, pasiekė pergalę prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje. Istorikų teigimu, tai buvo ne vien karinė pergalė – lietuviai gavo šansą sustiprėti ir kurti Lietuvos valstybę.
(11) 2015-11-04 97
Viename garsiausių mūšių viso pasaulio karybos istorijoje – Salaspilio mūšyje – nedidelė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenė sutriuškino triskart didesnę švedų armiją. Tačiau, kad pasiektų šią pergalę, ATR karvedys Jonas Karolis Chodkevičius turėjo pardavinėti asmeninius sidabrinius šaukštus ir pasitelkti visą savo išmonę. Taip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Genutė Kirkienė.
(5) 2015-08-01 83
Kai minime vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d., kuomet įvyko „Žalgirio mūšis“, iš karto prisimename ir Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą.
(0) 2014-07-16 59
Prieš 600 metų vyko mūšis apie kurį kalbama iki šiol. Vokiečiai jį vadina Tanenbergo mūšiu, lenkai – Griunvaldo, o lietuviai – Žalgirio. Lietuvos-Lenkijos valstybė sutriuškino Vokiečių ordiną, Lietuvai buvo grąžinta Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos. Regis, viskas aišku, tačiau vis dar pasigirsta įvairių mitų, pasakojimų ir išgalvotų istorijų apie Žalgirio mūšį, jo eigą ir, svarbiausia, – laimėtojus.
(0) 2014-01-29 5
Švedijos karo archyve (Krigsarkivet) saugomas retų XVII a. vid. karinių žemėlapių rinkinys. Žemėlapiai buvo nubraižyti Žemaitijos ir kitų Lietuvos sričių valdytojo Magnuso Gabrielio de la Gardie vadovaujamos 7 000 vyrų kariuomenės žygiui iš Veliuonos į Lutociną (Lenkija), kur ji turėjo susijungti su Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo vadovaujamais pulkais.
(0) 2014-01-27 2
„Ten, kur kažkada buvo karalių kambariai, dabar – smuklės, bravorai, nelegalūs lošimo namai, pasileidusios moterys ir elgetos“, – rašė meno istorikas Euzebiuszas Łopacińskis. Sugriauti ir apleisti po XVII a. vidurio maskvėnų okupacijos Žemutinės pilies rezidenciniai rūmai XVIII a. gyveno paskutines savo dienas.
(5) 2014-01-09 2
1213 metai. Vendenas. Dabar tai Cėsiai, ramus ir gražus Latvijos miestelis. Čia Lietuvą sukrėtė netikėtas įvykis. Tragiškas ir žiaurus. Jei to nebūtų nutikę, gal ir mūsų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme. Galbūt Lietuva būtų priėmusi Rytų krikščionybę ir pamažu surusėjusi. Ir dabar tikriausiai gyventume kartu Baltarusija. O gal būtų pasisekę anksčiau sukurti valstybę ir padaryti ją dar stipresne?
(3) 2013-10-11 3
1429–1430 m. įvyko vienas aštriausių lenkų ir lietuvių konfliktų vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau istorikų pavadintas „karūnacine audra“. 1430 metais Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną (rugsėjo 8-ąją) numatytos Vytauto karūnacijos sužlugdymas virto ilgalaikiu lenkų triumfu ir gilia lietuvių nuoskauda.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos