Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Iki XX amžiaus
 
 

Iki XX amžiaus

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(5) 2015-08-01 86
Kai minime vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d., kuomet įvyko „Žalgirio mūšis“, iš karto prisimename ir Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą.
(3) 2016-01-19 40
Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT Klasikai sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė.
(1) 2018-09-03 18
Juos vadino budavoninkais, freimeriais ir parmazonais. Jų bijojo, nes tikėjo, kad jie yra sudarę sąjungą su pačiu velniu. Vaikai aplenkdavo namus, kuriuose jie rinkdavosi. Buvo tikima, kad mirus jų kūnų nepriima žemė, o sielą iš karto pasiima velnias. Jie buvo apgaubti paslapties. Tačiau jie ir buvo slapta organizacija. Žmonės tikėjo, kad jie saugo didelę paslaptį, kurios niekam neišduoda. Taip pat ilgą laiką buvo manoma, kad būtent ši slapta organizacija prasiskverbė į galingiausių valstybių vyriausybes, žvalgybas ir taip valdo visą pasaulį. Kas gi jie? Be jokios abejonės, tai paslaptingieji masonai.
(11) 2015-11-04 97
Viename garsiausių mūšių viso pasaulio karybos istorijoje – Salaspilio mūšyje – nedidelė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenė sutriuškino triskart didesnę švedų armiją. Tačiau, kad pasiektų šią pergalę, ATR karvedys Jonas Karolis Chodkevičius turėjo pardavinėti asmeninius sidabrinius šaukštus ir pasitelkti visą savo išmonę. Taip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Genutė Kirkienė.
(7) 2011-06-24 6
Ligos dėl nepriteklių ar higienos stokos. „Iš meilės“ ar neišmanymo. Pasak antropologo Rimanto Jankausko, archeologiniai radiniai gal net tiksliau nei rašytiniai šaltiniai gali atskleisti, kaip anksčiau gyveno ir kuo sirgo žmonės.
(5) 2014-01-09 2
1213 metai. Vendenas. Dabar tai Cėsiai, ramus ir gražus Latvijos miestelis. Čia Lietuvą sukrėtė netikėtas įvykis. Tragiškas ir žiaurus. Jei to nebūtų nutikę, gal ir mūsų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme. Galbūt Lietuva būtų priėmusi Rytų krikščionybę ir pamažu surusėjusi. Ir dabar tikriausiai gyventume kartu Baltarusija. O gal būtų pasisekę anksčiau sukurti valstybę ir padaryti ją dar stipresne?
(4) 2010-01-19 15
Nors Klaipėdos laivai kadaise plaukiojo su Prūsijos vėliava ir tik prieš 87 metus (1923 metų sausio 9-16 dienomis) šis kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, uostamiesčio burlaivių istorija dabar - mūsų palikimas. Laivybos istorikas Dainius Elertas teigia, kad visai be reikalo nuvertiname dabartinės Lietuvos teritorijos jūrinės istorijos puslapius.
(25) 2013-05-05 4
Iki mūsų dienų vis dar lieka gajus XIX a. romantizmo suformuotas požiūris į pagonišką Lietuvą. Lenkų kalba rašiusiems romantikams Teodorui Narbutui, Juozapui Ignacui Kraševskiui senovės Lietuva regėjosi kaip pasakų šalis, pasižymėjusi idealia santvarka ir gyventojų dorybėmis.
(0) 2014-01-29 5
Švedijos karo archyve (Krigsarkivet) saugomas retų XVII a. vid. karinių žemėlapių rinkinys. Žemėlapiai buvo nubraižyti Žemaitijos ir kitų Lietuvos sričių valdytojo Magnuso Gabrielio de la Gardie vadovaujamos 7 000 vyrų kariuomenės žygiui iš Veliuonos į Lutociną (Lenkija), kur ji turėjo susijungti su Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo vadovaujamais pulkais.
(11) 2009-12-06 10
Rimvydas Antanas Čaplinskas, laisvalaikiu domėdamasis Vilniaus gatvių istorijomis, apie jas parašė šešias knygas. Tačiau liko daugybė įdomios informacijos apie tose gatvėse įsikūrusių vilniečių gyvenimą. Visa tai gula į šiuo metu spaudai rengiamą knygą „Vilnius: legendos ir tikrovė. Kasdienybės istorijos“.
(0) 2013-08-16 15
Viduramžiais atsiradęs žodis „artilerija“ nebuvo susijęs tik su paraku šaunamais ginklais, nes jo pirminė vartosena reiškė meistriškai pagamintą daiktą. Toks žodis vienodai gerai tiko apibūdinti ir svaidomuosius pabūklus, ir paraku užtaisomas patrankas.
(0) 2016-01-04 23
2016-ųjų vasarą sukaks 780 m., kai lietuviai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, pasiekė pergalę prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje. Istorikų teigimu, tai buvo ne vien karinė pergalė – lietuviai gavo šansą sustiprėti ir kurti Lietuvos valstybę.
(2) 2016-04-19 14
XVI–XVIII a. sudarant santuoką ne taip svarbu buvo grožis ir meilė, kiek būsimos nuotakos sveikata ir vaisingumas, nes galimybė turėti vaikų buvo laikoma Dievo malone, LRT RADIJO laidoje „Radijo paskaitos“ sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė.
(3) 2013-10-11 4
1429–1430 m. įvyko vienas aštriausių lenkų ir lietuvių konfliktų vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau istorikų pavadintas „karūnacine audra“. 1430 metais Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną (rugsėjo 8-ąją) numatytos Vytauto karūnacijos sužlugdymas virto ilgalaikiu lenkų triumfu ir gilia lietuvių nuoskauda.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos