Įvykę Žemės susidūrimai su asteroidais
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Australijos auksakasiai atrado milžinišką meteorito kraterį, kuris datuojamas maždaug 100 milijonų metų – laikais, kai po Žemę dar klajojo dinozaurai.
Prieš maždaug 720 milijonų metų Žemė užšalo į ledo gniužulą: kas sukėlė didžiausią ledynmetį Žemėje?


Žemę per jos gyvenimą nuolatos daužė įvairaus dydžio meteoroidai. Kai kurie krateriai matomi ir šiandien, bet tektoninis bei vulkaninis aktyvumas, atmosferiniai, biologiniai ir hidrologiniai procesai juos laikui bėgant užlygina. Tad nustatyti, kaip dažnai meteoritai krisdavo ant Žemės tolimoje praeityje – nelengva.


Ankstyvą 1908 m. birželio 30 rytą virš Sibiro nugriaudėjo paslaptingas griausmas. Įvykis sugadino įprastą retai apgyvendintos taigos ramybę, nes sprogimas buvo toks galingas, kad išguldė 2150 kvadratinių kilometrų miško – nuvertė maždaug 80 milijonų medžių.


Prieš maždaug 790 tūkst. metų į Žemę meteoritas trenkėsi su tokia jėga, kad sprogimo banga maždaug 10 proc. planetos teritorijos padengė tektitais – stiklo gabalėliais, susiformuojančiais didelių meteoritų smūgių metu. Tokie uolienų gabalai buvo išmėtyti teritorijoje, besidriekiančioje nuo Indokinijos iki rytinės Antarktidos dalies bei apėmė dalį Indijos vandenyno ir vakarinę Ramiojo vandenyno dalį. Daugiau nei šimtą metų mokslininkai ieškojo tektitų susiformavimo šaltinio įrodymų, tačiau iki šiol kraterio vieta nebuvo rasta.