Juodųjų skylių tyrimo metodai
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


2019-ieji į astronomijos istoriją bus įrašyti kaip metai, kai žmonės pirmą kartą sugebėjo ne nupiešti, o nufotografuoti juodąją skylę. Tokiu pasiekimu mums leis pasigirti „Event Horizon“ teleskopas, daugelį metų dirbantis tam, kad pateiktų mums tikrąjį įvykių horizonto vaizdą. Rašo „Science Alert“.


Iš supermasyvios juodosios skylės naujausių vaišių likučių mokslininkai sugebėjo apskaičiuoti šio monstro sukimosi greitį, ir rezultatai sunkiai suvokiami. Tyrėjų komandos teigimu, didži


Mokslininkai pirmą kartą istorijoje Visatos plėtimosi greitį išmatavo pasinaudoję supermasyviomis juodosiomis skylėmis, susidariusiomis netrukus po Didžiojo sprogimo. O jų rezultatai klausimų pateikė daugiau nei atsakymų, rašo „Science Alert“.


Juodosios skylės yra labai svarbūs objektai Visatoje. Į jas krentanti medžiaga skleidžia labai daug ir labai energingų fotonų, kurie gali paveikti tarpžvaigždinę medžiagą didžiuliais atstumais nuo pačios juodosios skylės. Astronomai išskiria du juodųjų skylių tipus – žvaigždines ir supermasyvias.


Mokslininkai pademonstravo iki šiol išsamiausią juodosios skylės kompiuterinį modelį, pateikiantį atsakymą į mįslę, kurią mokslininkai, tyrinėjantys šiuos keistus kosmoso objektus, mėgino išnarplioti ilgiau kaip keturis dešimtmečius.


Mokslininkai mano, kad kiekviena galaktika turi „širdį“, o ta „širdis“ yra ne kas kita, o būtent juodoji skylė – žvaigždė, kurios gravitacija yra tokia didelė, kad nuo jos negali pabėgti niekas, net ir šviesa. Tiesa, vieną juodosios skylės elementą išskirti ir pastebėti įmanoma – o būtent tai per 10 metų mokslininkai ir padarė.


Balandžio pradžioje pristatytas neeilinis astronominis atradimas – pirmoji supermasyvios juodosios skylės nuotrauka. Nors ir sulaukęs ne tokio atgarsio, kaip gravitacinių bangų ar Higso bozono atradimas, šis įvykis taip pat įeis į fizikos mokslo istoriją.