Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Jupiteris
 
 

Jupiteris

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-02-18 5
Jupiterio orbitoje, nutolę 60 laipsnių nuo planetos į abi puses, aplink Saulę skrieja tūkstančiai asteroidų. Lekiantys prieš Jupiterį vadinami graikais, už jo – trojėnais – ir vadinami Iliados veikėjų vardais. Graikų populiacija yra kiek didesnė, nei trojėnų. Šių metų pabaigoje NASA planuoja Jupiterio link išsiųsti misiją Lucy, kurios tikslas yra ištirti net aštuonis asteroidus – vieną Asteroidų žiede, penkis Jupiterio graikus ir du trojėnus. Bet ir stebėdami iš Žemės galime rasti įvairių įdomių šių asteroidų savybių.
(0) 2021-02-04 6
XX a. pabaigoje Jupiterį tyrinėjo NASA orbitinis zondas Galileo. 1995 metais jis į planetos debesis numetė duomenų imtuvą, kuris perdavė duomenų apie jų sudėtį. Tyrėjus labai nustebino, kad debesys pasirodė esantys daug sausesni, nei manyta iki tol.
(0) 2021-02-02 13
Pernai rugsėjį paskelbta naujiena apie galimus fosfino dujų pėdsakus Veneros atmosferoje patraukė ir mokslininkų, ir žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį. Bet tai nebuvo vienintelė išskirtinai įdomi žinia apie kaimyninę planetą, kurios sulaukėme pernai.
(0) 2021-01-20 5
Jupiterio ir Saturno palydovai, tokie kaip Europa ir Enceladas, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio kaip galimos vietos nežemiškos gyvybės paieškoms. Po jų lediniais paviršiais plyti didžiuliai vandenynai. Kaip geriausia juos tyrinėti?
(0) 2021-01-19 18
Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame. Jupiteris turi didžiulę Raudonąją dėmę, Saturnas savo gražiuosius žiedus, Marsas savo raudoną spalvą. O Merkurijus turi... uodegą.
(1) 2020-12-25 12
Ar gali būti, kad Betliejaus žvaigždė, atvedusi tris išminčius pas kūdikėlį Jėzų, yra ta pati kalėtų žvaigždė, kuri buvo matoma gruodžio 21 d. naktį?
(0) 2020-12-21 21
Šis pirmadienis pasaulyje – astronomine prasme ypatingas. Visų pirma, jis žymi vieną iš keturių svarbiausių astronominių datų metuose: žiemos saulėgrįžą. Lietuvoje saulėgrįžos momentas nutiks 12 val. 2 min.
(0) 2020-12-08 3
Turbulencija – netolygus sūkuringas skysčių judėjimas – labai svarbi astrofizikiniuose tyrimuose. Turbulencija perduoda energiją iš didelių erdvinių mastelių į mažesnius, sukuria tankio netolygumus, kaitina medžiagą ir kitaip keičia jos savybes. Tai vyksta įvairiausiose aplinkose, nuo tarpgalaktinės medžiagos galaktikų spiečiuose iki planetų atmosferų.
(0) 2020-12-03 7
Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis, o po juo plyti vandenynas. Į kosmosą kartais veržiasi geizeriai, kurių savybės naudojamos nagrinėti tikėtiną vandenyno sudėtį ir ten vykstančius procesus. Visgi gali būti, kad geizerių šaltinis iš tiesų yra daug arčiau paviršiaus.
(1) 2020-11-25 24
Dangiškosios dujų milžinės Saturnas ir Jupiteris rengia šventinį susitikimą. Tai bus jų glaudžiausias susitikimas per pastaruosius 800 metų.
(0) 2020-11-25 6
Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.
(0) 2020-11-17 5
Jupiterio palydovas Europa skrieja pro planetos magnetosferą, tad jį nuolat bombarduoja energingos dalelės. Pati Europa neturi magnetinio lauko, kuris sulaikytų daleles ar nukreiptų jas šalin, taigi jos nuolatos pataiko į paviršinį ledą. Sąveikos turėtų sukelti įvairių cheminių reakcijų bei fizikinių reiškinių.
(1) 2020-11-04 8
Aukštutinėje Žemės atmosferoje kartais nutinka įvairūs trumpalaikiai žybsniai, vadinami aitvarais (angl. sprites), aitvarų halais (sprite halos) ir elfais (elves). Juos sukelia žaibai, kurių elektrinės iškrovos sužadina azoto molekules virš debesų, ir šios trumpam ima spinduliuoti.
(0) 2020-10-27 10
Jupiterio palydovas Ijo yra vienintelis kūnas Saulės sistemoje, neskaitant Žemės (ir galbūt Veneros), turintis aktyvių ugnikalnių. Palydove jų skaičiuojama daugiau nei keturi šimtai – Jupiterio gravitacija taip tampo ir gniuždo palydovą, kad jo gelmės niekada neatšalo ir vis veržiasi į paviršių.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos