Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Jupiteris
 
 

Jupiteris

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2020-12-25 12
Ar gali būti, kad Betliejaus žvaigždė, atvedusi tris išminčius pas kūdikėlį Jėzų, yra ta pati kalėtų žvaigždė, kuri buvo matoma gruodžio 21 d. naktį?
(0) 2020-12-21 21
Šis pirmadienis pasaulyje – astronomine prasme ypatingas. Visų pirma, jis žymi vieną iš keturių svarbiausių astronominių datų metuose: žiemos saulėgrįžą. Lietuvoje saulėgrįžos momentas nutiks 12 val. 2 min.
(0) 2020-12-08 3
Turbulencija – netolygus sūkuringas skysčių judėjimas – labai svarbi astrofizikiniuose tyrimuose. Turbulencija perduoda energiją iš didelių erdvinių mastelių į mažesnius, sukuria tankio netolygumus, kaitina medžiagą ir kitaip keičia jos savybes. Tai vyksta įvairiausiose aplinkose, nuo tarpgalaktinės medžiagos galaktikų spiečiuose iki planetų atmosferų.
(0) 2020-12-03 7
Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis, o po juo plyti vandenynas. Į kosmosą kartais veržiasi geizeriai, kurių savybės naudojamos nagrinėti tikėtiną vandenyno sudėtį ir ten vykstančius procesus. Visgi gali būti, kad geizerių šaltinis iš tiesų yra daug arčiau paviršiaus.
(1) 2020-11-25 24
Dangiškosios dujų milžinės Saturnas ir Jupiteris rengia šventinį susitikimą. Tai bus jų glaudžiausias susitikimas per pastaruosius 800 metų.
(0) 2020-11-25 6
Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.
(0) 2020-11-17 5
Jupiterio palydovas Europa skrieja pro planetos magnetosferą, tad jį nuolat bombarduoja energingos dalelės. Pati Europa neturi magnetinio lauko, kuris sulaikytų daleles ar nukreiptų jas šalin, taigi jos nuolatos pataiko į paviršinį ledą. Sąveikos turėtų sukelti įvairių cheminių reakcijų bei fizikinių reiškinių.
(1) 2020-11-04 8
Aukštutinėje Žemės atmosferoje kartais nutinka įvairūs trumpalaikiai žybsniai, vadinami aitvarais (angl. sprites), aitvarų halais (sprite halos) ir elfais (elves). Juos sukelia žaibai, kurių elektrinės iškrovos sužadina azoto molekules virš debesų, ir šios trumpam ima spinduliuoti.
(0) 2020-10-27 10
Jupiterio palydovas Ijo yra vienintelis kūnas Saulės sistemoje, neskaitant Žemės (ir galbūt Veneros), turintis aktyvių ugnikalnių. Palydove jų skaičiuojama daugiau nei keturi šimtai – Jupiterio gravitacija taip tampo ir gniuždo palydovą, kad jo gelmės niekada neatšalo ir vis veržiasi į paviršių.
(0) 2020-09-17 8
Keturi didieji Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – turi popaviršinius vandenynus. Ijo atveju tai yra magmos mantija, kituose trijuose – vanduo. Jie yra labai toli nuo Saulės, tad per puspenkto milijardo metų turėtų būti užšalę. Bet šiltus juos palaiko potvyninės sąveikos – reguliarios deformacijos dėl aplinkinių kūnų gravitacijos poveikio.
(0) 2020-09-01 6
Venera yra labai panaši į Žemę savo dydžiu, mase ir atstumu nuo Saulės, tačiau kartu ir labai nepanaši savo atmosfera ir pragariškomis paviršiaus sąlygomis. Veneros atmosfera kadaise perėjo į nesustabdomą šiltnamio efekto būseną – įvairūs garai apgaubė planetą ir įkaitino jos paviršių tiek, kad nebegali susikondensuoti ir leisti planetai atvėsti. Kodėl taip nutiko?
(0) 2020-08-29 35
Jupiterio palydovą Europą, kaip ir daugelį kitų didžiųjų planetų palydovų, dengia storas ledo sluoksnis. Ledas yra minkštesnis už uolienas, todėl įvairūs kosminiai smūgiai ir tektoniniai procesai jame palieka ryškesnius pėdsakus.
(0) 2020-08-20 5
Jupiterio palydovo Ganimedo paviršių dengia šviesesnės ir tamsesnės medžiagos sluoksniai. Šviesesnė medžiaga yra šiek tiek jaunesnė, nors ir viena, ir kita datuojamos Saulės sistemos jaunyste. Tamsiose zonose matomos plutos raukšlės, kurios įprastai interpretuojamos kaip senovinių tektoninių procesų – pavyzdžiui, Jupiterio gravitacijos keliamų potvyninių deformacijų – palikimas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos