Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Jupiteris
 
 

Jupiteris

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-17 8
Keturi didieji Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – turi popaviršinius vandenynus. Ijo atveju tai yra magmos mantija, kituose trijuose – vanduo. Jie yra labai toli nuo Saulės, tad per puspenkto milijardo metų turėtų būti užšalę. Bet šiltus juos palaiko potvyninės sąveikos – reguliarios deformacijos dėl aplinkinių kūnų gravitacijos poveikio.
(0) 2020-09-01 6
Venera yra labai panaši į Žemę savo dydžiu, mase ir atstumu nuo Saulės, tačiau kartu ir labai nepanaši savo atmosfera ir pragariškomis paviršiaus sąlygomis. Veneros atmosfera kadaise perėjo į nesustabdomą šiltnamio efekto būseną – įvairūs garai apgaubė planetą ir įkaitino jos paviršių tiek, kad nebegali susikondensuoti ir leisti planetai atvėsti. Kodėl taip nutiko?
(0) 2020-08-29 35
Jupiterio palydovą Europą, kaip ir daugelį kitų didžiųjų planetų palydovų, dengia storas ledo sluoksnis. Ledas yra minkštesnis už uolienas, todėl įvairūs kosminiai smūgiai ir tektoniniai procesai jame palieka ryškesnius pėdsakus.
(0) 2020-08-20 5
Jupiterio palydovo Ganimedo paviršių dengia šviesesnės ir tamsesnės medžiagos sluoksniai. Šviesesnė medžiaga yra šiek tiek jaunesnė, nors ir viena, ir kita datuojamos Saulės sistemos jaunyste. Tamsiose zonose matomos plutos raukšlės, kurios įprastai interpretuojamos kaip senovinių tektoninių procesų – pavyzdžiui, Jupiterio gravitacijos keliamų potvyninių deformacijų – palikimas.
(1) 2020-08-14 13
Tarp Marso ir Jupiterio skriejančioje nykštukinėje planetoje po paviršiumi yra sūrus vandenynas, todėl ji tampa dar viena nežemiškos gyvybės buveinės kandidate
(0) 2020-06-19 44
NASA mokslininkai rado nenuginčijamų įrodymų, kad Jupiterio palydove Europoje yra skystas vandenynas, kuriame gali būti gyvybės.
(0) 2020-05-16 48
Ši negatyviškai atrodanti Jupiterio nuotrauka galbūt detalumu neprilygsta Juno zondo gautoms, bet turint omeny, kad ji daryta iš Žemės, tai yra įspūdinga.
(0) 2020-04-29 28
Akivaizdi vieta nežemiškos gyvybės – nežemiški okeanai, bet nusigauti ten ir patikrinti nebus lengva, sako NASA astrobiologas Kevinas Handas savo knygoje.
(0) 2020-04-08 74
NASA ką tik paviešino tiesiog įspūdingą Jupiterio planetos nuotrauką. Ją padarė „Juno“ zondas, kuris šalia šios dujų milžinės skriejo šių metų vasario mėn.
(0) 2020-03-11 4
Pastaruosius kelerius metus vis daugiau kalbama apie tai, kad Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė nyksta ir gali pranykti per artimiausius šimtą metų. Neseniai nufotografuoti du atvejai, kai nuo dėmės atsiskyrė raudonos „atplaišos“ – palyginus maži debesys.
(0) 2020-03-02 6
Kiek vandens yra didžiausioje Saulės sistemos planetoje? 1995 metais NASA zondas Galileo pabandė rasti atsakymą – krisdamas į Jupiterio gelmes, jis siuntė informaciją apie deguonies kiekį planetoje, o žinant, kiek yra deguonies, galima apskaičiuoti ir vandens garų kiekį.
(1) 2020-02-18 29
2013 metais pasirodžiusiame mokslinės fantastikos filme „Europa Report“ rodoma, kaip ateityje grupė kosmoso tyrinėtojų po storu Jupiterio palydovo Europos ledu atranda į aštuonkojį panašią būtybę. Tačiau nors dabar mums atrodo, kad šis filmas yra tik fantastika, viena mokslininkė sako, kad kada nors galbūt galėsime šį žodį iš filmo žanro pavadinimo išbraukti.
(2) 2019-12-11 67
Jei kas nors jums pasakytų, kad kokia nors planeta yra 1300 kartų didesnė už Žemę – ar lengvai įsivaizduotumėte realų jos dydį? Arba jei kas nors pasakytų, jog ji nutolusi nuo mūsų per 150 mln. kilometrų?
(0) 2019-12-11 21
Jupiterio palydovas Europa dabar yra vienas pagrindinių taškų, kur mokslininkai tikisi rasti gyvybės. Taip DELFI pasakoja NASA ir Kalifornijos technologijų instituto profesorius Charlesas Elachi. „Žinoma, kad ten, kur yra vandens ir organinių medžiagų, atsiranda gyvybė kaip ją suprantame. Būtent taip prasidėjo gyvybė Žemėje“, – teigia jis.
(2) 2019-11-27 17
Nuo 1878 metų mūsų stebima – ir balažin kiek metų stebinti mus – Didžioji Raudonoji Dėmė nuo Jupiterio veido trauktis nežada. Žinios apie jos mirtį buvo perdėtos.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos