Kosminė spinduliuotė
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


<p><strong>Robertas Wilsonas</strong> ir <strong>Arno Penzias</strong> atsitiktinai atrado Didžiojo sprogimo (DS) pašvaistę 1964 m. Jų <a target="_blank" href="http://www.newscientist.com/article/


<em>
Jei pirmykštės juodosios bedugnės egzistuoja, jos labai mažos</div></div><p style="font-style:italic">
Mažytės sprogstančios juodosios bedugnės, su


Kalba eina ne apie eilines pavienes juodąsias "skylutes", o apie pragaištingąsias supermasyvias gigantes, kurios paprastai glūdi galaktikų centruose. Kosminės rentgeno spindulių observatorijos "Swift" stebėjimai byloja, kad beveik 100 tūkst. naujai atrastų rentgeno spindulių šaltinių yra ne kas kita, o "begemotiškosios" supermasyvios juodosios bedugnės.


Galingiausias Visatoje šiemet netoli Liūto žvaigždyno užfiksuotas gama spindulių žybsnis, pasak naujausių mokslininkų duomenų, buvo sukeltas itin galingo žvaigždės sprogimo.


Sunku įsivaizduoti, tačiau kosminėje erdvėje nėra oro, tad garso bangos neturi kuo sklisti. Tai reiškia, kad net ir nuožmiausi kosminiai sprogimai vyksta nebyliai. Vis dėlto, primena "Science@NASA", kosmosas kuria garsus ir muziką. Tik reikia mokėti jos klausytis.


Kažkada, daugiau kaip prieš 12,7 mlrd. metų, galaktikoje, kuri yra pernelyg blausi ir pernelyg tolima, kad ją įžiūrėtų kosminis teleskopas "Hubble", egzistavo žvaigždė, kuri savo gyvenimą užbaigė dar prieš Žemės gimimą. Kai ji sprogo, savo medžiagą į kosmosą išsviedė dviem srautais ir greičiu, artimu šviesos greičiui. O sprogimo būta tokio, kad jis milijonus kartų pranoko gimtosios galaktikos ryškį. Kokia žvaigždė turėjo būti, kad jos sprogimas tiek kartų pranoktų ištisos galaktikos ryškį?


Kas yra supernova, daugeliui Technologijos.lt skaitytojų aiškinti vargu ar reikia – tai žvaigždės sprogimas, siunčiantis signalą, kad tam tikro tipo žvaigždę ištiko mirtis. Tačiau šioje iliustracijoje vaizduojamas ne supernovos, o kilonovos sprogimas. Kilonova – kas tai per paukštis?


Nešiojate auksinį žiedą? O gal auksinius auskarus? Jei ne, aukso jūsų organizme vis tiek yra – 0,000014 proc. žmogaus kūno sudaro natūraliai organizme esantis auksas. Tačiau ne taip jau ir svarbu, kiek ir kur aukso turite šiuo metu su savimi – visas jis kilęs iš vienos ir tos pačios vietos. Tiksliau, po vieno įvykio. Analogišką astronomai stebėjo šių metų birželio 3 d.


Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko keistus radijo bangų signalus, atsklidusius iš laikotarpio, kai Visata dar buvo perpus jaunesnė. Manoma, jog šie radijo bangų pliūpsniai kilo dėl ekstremalių astrofizikinių įvykių, susijusių su tokiais reliatyvistiniais objektais, kaip neutroninės žvaigždės, ar juodosios bedugnės.


Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai mano radę pirmą svarų požymį, kad mūsų visata nėra vienintelė ir kad egzistuoja aibė kitų visatų, kurių iki šiol nesame atradę. Pagal kosminio teleskopo „Planck" surinktus duomenis sudarytą visatos žemėlapį studijavę kosmologai priėjo išvadą, kad žemėlapyje pastebėtą foninės mikrobangų spinduliuotės anomaliją galėjo sukelti kitų visatų gravitacija.


Du NASA kosminiai teleskopai užfiksavo rekordiškai galingą žvaigždės sprogimą, kurio ryškumą mokslininkai vadina akinančiu, nors tai įvyko už 3,6 mlrd. šviesmečių nuo Žemės, praneša "Space.com".


<p style="font-style:italic">Nuo ap­vers­tą du­be­nį pri­men­an­čios pra­džios iki Didž­iuo­ju Ply­ši­mu vad­ina­mos pa­baig­os, n


<p style="font-style:italic">Tam­sio­ji me­džia­ga yra Ga­li­jo­tas, ma­no­ma, vald­ant­is mū­sų ga­lak­ti­ką. Bet ga­li bū­ti,


Europos kosmoso agentūros Maxo Plancko kosminiu teleskopu tyrimus vykdantys mokslininkai paskelbė patį tiksliausią iki šiol Visatos reliktinio spinduliavimo, kurio šaltiniu, manoma, tapo Didysis sprogimas, temperatūrinį žemėlapį. Jame aptiktos anomalijos gali tapti „naujos fizikos“ pradžia, skelbia „Space.com“.