Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Kosminė spinduliuotė
 
 

Kosminė spinduliuotė

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-03-04 7
Kosminiai spinduliai yra labai aukštos energijos elektringos dalelės – daugiausiai protonai. Jų energijos matuojamos trilijonais elektronvoltų ir daugiau. Žemę pasiekiančių kosminių spindulių srautas tolygiai mažėja, energijai didėjant iki keleto petaelektronvoltų (kvadrilijonų elektronvoltų, trumpiau PeV), prie aukštesnių energijų ima mažėti sparčiau.
(0) 2021-01-29 2
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
(0) 2020-12-26 31
Galaktikas ir jų spiečius jungia labai retų ir karštų dujų gijos. Taip bent jau rodo skaitmeniniai modeliai. Pastaraisiais metais gijų egzistavimas įrodytas naudojant sumuotus stebėjimus: daugelio galaktikų porų vaizdus sudėjus vieną ant kito, tarp jų išryškėja medžiagos sutankėjimai, kurių nematyti pavienėse nuotraukose.
(1) 2020-12-22 19
Radijo signalus iš nežemiškų šaltinių „medžiojantys“ astronomai, bandantys aptikti ženklų, jog egzistuoja mums nežinomos civilizacijos, fiksavo „intriguojantį signalą“, atsklidusį iš krypties, kurioje yra Kentauro Proksima – Saulei artimiausios žvaigždės sistema, rašo „The Guardian“.
(0) 2020-12-21 0
Astronomai radijo teleskopu Olandijoje tyrė tris skirtingas žvaigždes, kurios, kiek žinoma, turi egzoplanetas. Mokslininkai palygino rezultatus su Jupiterio stebėjimais – bet susilpnintais taip, kokiais jie atrodytų iš už dešimčių šviesmečių esančioje žvaigždžių sistemoje. 
(0) 2020-12-18 22
Žmonijai siekiant plėsti savo žinias ne tik apie artimiausią aplinką, bet ir apie atokiausius Visatos kampelius, svarbus kiekvienas, net ir pats silpniausias informacijos blyksniukas, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-12-18 10
Prieš vienuolika metų, nagrinėjant tuo metu dar gana naujus Fermi kosminio teleskopo duomenis, aptikti du didžiuliai gama spinduliuotės burbulai, kylantys nuo Paukščių Tako centro statmenai Galaktikos diskui. Jų aukštis – 10 kiloparsekų – didesnis, nei atstumas tarp Saulės ir Galaktikos centro.
(0) 2020-12-10 7
Kosminė foninė spinduliuotė yra seniausia šviesa Visatoje, mus pasiekianti iš laikų vos 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo. Tik praėjusi sklisti visa spinduliuotė buvo šiek tiek poliarizuota statmenai arba lygiagrečiai tankio netolygumams; tai dar vadinama E-moda.
(0) 2020-12-06 18
2019 m. rugsėjį Anna Kapinska per pristatymą demonstravo įdomius objektus, kuriuos ji rado naršydama naujus Australijos radioteleskopu ASKAP (angl. the Australian Square Kilometre Array Pathfinder) surinktus radijo astronomijos duomenis. Ji aptiko labai keistas formas, kurių negalėjo pritaikyti jokiems žinomiems objektų tipams.
(0) 2020-12-04 5
Didžiulius kosminius atstumus išmatuoti padeda įvairios „liniuotės“ – reiškiniai, kurių tam tikros savybės, pavyzdžiui šviesis, gerai žinomi. Tada lygindami tą gerai žinomą savybę ar kelių savybių funkciją su stebimomis savybėmis, galime nustatyti, kaip toli reiškinys yra nuo mūsų.
(0) 2020-11-20 7
Rudosios nykštukės yra tarpiniai objektai tarp planetų ir žvaigždžių – 13-80 kartų masyvesni už Jupiterį, bet nepakankamai masyvūs, kad jų branduoliuose prasidėtų vandenilio termobranduolinės reakcijos.
(0) 2020-11-12 3
Aplinkinėje Visatoje trūksta maždaug 40-50% barionų. Barionais vadinamos visos „įprastos“ materijos dalelės, iš kurių susideda tarpžvaigždinės dujos, žvaigždės, planetos ir kiti matomi kosminiai objektai. Taigi šis trūkumas nesusijęs su tamsiąja materija; jis randamas, lyginant medžiagos kiekį tolimoje Visatoje ir aplinkinėje.
(0) 2020-11-12 7
2007 metais pirmą kartą identifikuoti greitieji radijo žybsniai (angl. Fast Radio Bursts, FRB) – labai trumpi radijo bangų diapazone matomi energingi žybsniai, atsklindantys iš už Paukščių Tako ribų. Nuo tada jų aptikta keli šimtai – kai kurie vienkartiniai, kiti daugiau mažiau reguliariai pasikartojantys. Bet vis dar neaišku, kas juos sukelia – teorinių modelių egzistuoja dešimtys. Naujas atradimas gali padėti jų gausą šiek tiek apmažinti.
(0) 2020-09-26 7
Magnetaras J1810 gali būti paslaptingųjų greitųjų radioblyksnių šaltiniu, o tai patikrinti padės naujas tikslus atstumo iki žvaigždės matavimas, pirmą kartą atliktas paralakso metodu.
(0) 2020-09-16 4
Aplink Žemę egzistuoja dvi riestainio formos sritys, kuriose planetos magnetosfera įkalina elektronus, pagaunamus iš Saulės vėjo ar tarpžvaigždinių šaltinių. Jos atrastos vos pradėjus į kosmosą skraidyti raketoms ir pavadintos Van Aleno žiedais, atradėjo garbei. Ten vykstantys procesai vis dar lieka iki galo neišaiškinti. Jau kurį laiką žinome, kad žieduose būna labai energingų elektronų. Jų kinetinė energija daug didesnė už rimties masės energiją; tokias daleles vadiname ultra-reliatyvistinėmis. Kaip jos ten atsiranda?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos