Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Kosminėje erdvėje aptinkamos medžiagos
 
 

Kosminėje erdvėje aptinkamos medžiagos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-11-26 11
Aminorūgštys – baltymų sudedamosios dalys ir apskritai gyvybei reikalingi junginiai – aptinkamos ir kosmose, pavyzdžiui kometoje 67P/Čuriumov-Gerasimenko. O dabar paaiškėjo, kad jos, ar bent jau paprasčiausia aminorūgštis glicinas, gali susiformuoti netgi tarpžvaigždinėje erdvėje.
(8) 2020-11-11 19
Saturno palydovas Titanas darosi vis įdomesnis – jo atmosferoje aptikta ciklopropenilideno molekulių. Šie junginiai, sudaryti iš trijų anglies ir dviejų vandenilio atomų, yra ypatingai reaktyvūs, tad anksčiau aptikti tik tarpžvaigždinėje erdvėje, šaltų dujų telkiniuose molekuliniuose debesyse.
(0) 2020-11-05 5
Dauguma tarpžvaigždinių dujų Paukščių Take yra vandenilio atomai. Jie daugiausiai kaupiasi Galaktikos diske bei aplink jį, gaubia šaltesnius molekulinius debesis, sugeria žvaigždžių spinduliuotę bei supernovų sprogimų energiją ir kitaip sąveikauja su žvaigždėmis.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(0) 2020-10-13 8
Žemėje deimantai formuojasi mantijoje, kur yra karšta, o slėgis viršija 20 gigapaskalių (maždaug 200 tūkstančių atmosferų). Kartais mikroskopinių deimantų aptinkama ir akmeniniuose meteorituose, vadinamuose ureilitais. Ilgą laiką buvo manoma, kad jie susiformavo panašiomis sąlygomis, kaip žemiškieji. Tai reikštų, kad jie formavosi bent jau Merkurijaus dydžio kūne, o vėliau ta planeta subyrėjo ar bent jau jos mantijoje buvusios uolienos kažkaip buvo išmuštos į kosmosą ir tapo meteoroidų dalimis.
(0) 2020-09-26 26
Visatos pradžioje egzistavo tik trys cheminiai elementai – vandenilis, helis ir truputis ličio. Visi kiti susiformavo žvaigždėse ir į tarpžvaigždinę terpę pateko joms sprogstant arba pučiant vėjus. Kurie procesai paskleidė kuriuos elementus ir kaip greitai? Kol kas vienareikšmio atsakymo neturime, nes skaičiavimai yra labai sudėtingi.
(0) 2020-09-25 28
Senovės Graikijos laikais buvo suformuota „atomo“ sąvoka. Tačiau patys atomai atsirado kur kas seniau, kur kas toliau…
(0) 2020-09-17 5
Anglis yra vienas dažniausiai pasitaikančių cheminių elementų Visatoje. Esant tinkamoms sąlygoms, anglis gali virsti deimantu – ar gali taip nutikti visos planetos mastu?
(0) 2020-09-09 19
Vandenyno dugne rastos radioaktyviosios dulkės skatina daryti išvadą, kad Žemė keliauja dideliame debesyje, likusiame po supernovos sprogimo.
(0) 2020-08-30 10
Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, nėra aktyvi – centre esanti juodoji skylė dujas ryja labai lėtai, o branduolys švyti labai silpnai, lyginant su tuo, koks galėtų būti. Visgi praeityje situacija buvo kitokia, o praeities aktyvumo pėdsakai išlikę iki šių dienų. Vienas iš tokių pėdsakų yra vėjas, pučiantis nuo Galaktikos centro, nors šiuo metu nėra jį palaikyti galinčių spinduliuotės šaltinių.
(0) 2020-08-13 6
Žemėje, kaip ir apskritai Visatoje, yra nemažai fosforo. Jis būtinas visai Žemėje esančiai gyvybei. Įdomu, kad šiandieniniai Galaktikos cheminės evoliucijos modeliai negali paaiškinti stebimo fosforo kiekio – jie prognozuoja daug mažiau šio elemento.
(0) 2020-05-17 18
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.
(0) 2020-03-27 15
Fizikoje randame įvairaus pobūdžio simetrijų: pavyzdžiui, visi procesai vyksta vienodai visomis kryptimis, taip pat fizikos dėsniai nekinta bėgant laikui. Iš kitos pusės, mastelio simetrijos fizikoje nėra: reiškiniai, vykstantys kosminiais mastais, dažnai neturi analogų mikroskopiniame pasaulyje ir atvirkščiai. Bet kartais tokių analogijų galima rasti.
(0) 2020-01-31 7
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susiformavo dėl žvaigždėse vykstančių procesų. Pagrindinis procesas yra termobranduolinė sintezė, sukurianti daugumą elementų, lengvesnių už geležį, ir pačią geležį.
(0) 2020-01-23 14
Fosforas yra vienas iš svarbiausių elementų visai gyvybei Žemėje. Tačiau jo Visatoje yra gerokai mažiau, nei kitų penkių, irgi būtinų gyvybei – vandenilio, azoto, anglies, deguonies ir sieros. Paukščių Take fosforo atomų yra mažiau nei vienas iš šimto tūkstančių, o žmogaus organizme – vienas iš šimto. Ilgą laiką buvo visai neaišku, kaip fosforas atsirado Saulės sistemoje ir Žemėje, kad juo nuo pat atsiradimo gana gausiai galėjo naudotis gyvi organizmai.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos