Kosmoso kolonizavimo galimybės ir problemos
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Kaip jūs suprantate laiką? Ar galėtumėte bent apytiksliai pasakyti, kad praėjo valanda, jei neturėtumėte laikrodžio? O jei nematytumėte ir saulės šviesos? Iš tikrųjų, mokslas dar menkai supranta žmogaus turimą laiko pojūtį. Kita vertus, vienas praeityje atliktas eksperimentas rodo, kad laiką mūsų kūnas jaučia labai prastai. Šis eksperimentas, atliktas prieš beveik 55 metus, bus dar ne kartą prisimenamas ruošiantis kosmoso kolonizavimui.


Po truputį vis garsiau kalbama apie tai, kad žmonės netrukus vėl keliaus į Mėnulį, po kokių dešimties-penkiolikos metų – ir į Marsą, šnekama apie nuolat gyvenamas kosmines stotis, taip pat nedrąsiai svarstomos ir kolonijų prie kitų Saulės sistemos kūnų idėjos, ar tai būtų Venera, ar didžiųjų planetų palydovai.


Praeitą savaitę NASA paskelbė, jog per artimiausius penkerius metus skirs po 15 milijonų dolerių dviem naujiems tyrimų institutams, kuriuose bus sprendžiamos kosmoso kolonizavimo problemos – medžiagų mokslo ir biologinių gamybos procesų.


Amerikiečių kosminės kapsulės „Orion“, turinčios kada nors nugabenti į Marsą žmonių, pirmasis bandomasis skrydis dėl lėšų stygiaus buvo atidėtas bent iki 2019 metų, penktadienį pranešė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).


Milijardierius išradėjas Elonas Muskas tikina, kad iki 2062 metų vadinamojoje Raudonojoje planetoje gali būti sukurtas 1 milijono žmonių populiacijos miestas, skelbia dienraštis “The Independent”.


Greičiausiai apie tai dar negirdėjote, tačiau jau netrukus kosminėje erdvėje žmonėms bus pradėta kurti valstybė.


Po truputį artėja ta diena, kai žmonės nukeliaus į Marsą. Vėliau prasidės ir kolonizavimas - Marso, Mėnulio, tolimesnių planetų ir kitų dangaus kūnų. Kaip atrodys šios kolonijos?
Pirmieji žingsniai link Marso kolonijos: po kelių tūkstančio metų tai bus nauja žaliuojanti planeta?


Žmonės nuo seno plėtė savo valdas tyrinėdami juos supantį pasaulį. Juos skatino ne tik resursų ar vietos trūkumas, tačiau ir begalinis smalsumas, o tai svarbu civilizacijos vystymuisi ir tobulėjimui. Troškimas keliauti yra užkoduotas mūsų genuose, tačiau kodėl norima keliauti ir už Žemės ribų?


Ko reikia, kad žmonija galėtų kolonizuoti Marsą? Vien skambių pareiškimų tikrai neužtenka, taigi ir NASA planai nusiųsti žmones per artimiausius 20 metų, ir SpaceX pažadai tą padaryti greičiau gali baigtis tik trumpalaikėmis misijomis, jei nebus sukurta tinkama infrastruktūra, nutiesiantį žmonijai kelią į Raudonąją planetą.


NASA bei JAV kompanijos, tokios kaip SpaceX, vis garsiau šneka apie Marsą, tačiau yra nemažai besilaikančių kito požiūrio, kad mums pirmiau reikia kolonizuoti Mėnulį.


Iki 2040-ųjų Mėnulyje apsigyvens apie 100 žmonių, naudosiančių iš ten aptinkamo ledo išgaunamą vandenį, gyvens trimačio spausdinimo technika pastatytuose namuose ir lygiai taip pat gaminsis įrankius, maitinsis vietoje užaugintais augalais ir sugalvos „skraidymo“ sporto šakų, tinkamų mažesnės gravitacijos sąlygoms.