Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Kraujotakos organai
 
 

Kraujotakos organai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-07-20 11
Centrinėje ir Pietų Amerikoje gyvenančios kaisakos - nuodingos angių šeimos gyvatės. Ir jūs nenorėtumėte jų sutikti gamtoje, toli nuo ligoninės ir priešnuodžių. Tačiau mokslininkus šios gyvatės žavi ir jie išmoko panaudoti jų nuodus.
(0) 2021-03-29 7
Kai Neilas Armstrongas, Michaelas Collinsas ir Buzzas Aldrinas leidosi kelionėn į Mėnulį, jie skriejo 110 metrų ilgio raketa, kuri išvystė 3,5 milijonų kilogramų traukos jėgą. Misija buvo pavojinga ir pilna nežinomųjų. Nepaisant to, kilimo metu astronautų širdies ritmas buvo pakankamai normalus: N.Armstrongo buvo aukščiausias – 110 dūžių per minutę, M. Collinso – 99, o B. Aldrino – 88.
(0) 2020-12-28 4
Istoriškai pasaulinės krizės ir kiti nemalonūs įvykiai pablogindavo širdies smūgių statistiką. Tačiau šįkart mokslininkai to nepastebi, nors COVID-19 tikrai tapo didžiule pasauline problema. Dar daugiau - širdies aritmijos atvejų net sumažėjo. Tik kodėl?
(0) 2020-12-23 6
Smegenų aneurizma – tyli, bet itin sudėtinga liga. Ja serga apie 5 proc. lietuvių, kuriems rizika, kad aneurizma plyš, siekia apie 1,5 proc., o tai – net apie 300 atvejų per metus. Gydytojas intervencinis radiologas įspėja, kad šiai ligai būtina skirti ypatingą dėmesį, o stebėti savo būklę ir kreiptis į medikus, pajutus neraminančius simptomus, svarbu net ir pandemijos metu.
(0) 2020-11-30 4
Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.
(0) 2020-11-30 6
Tvirtai įsigaliojo visuotinė nuomonė apie cholesterolio žalą, ypač vyresniame amžiuje. Mokslininkai tvirtina, kad cholesterolio būna visuose gyvuose organizmuose, net bakterijų citoplazmoje. Tai kas yra tas cholesterolis ir kaip jis veikia mūsų sveikatą?
(0) 2020-11-07 13
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir JAV Temple universiteto profesorius Darius Balčiūnas sako, kad širdies raumens pažeidimai, sukelti tokių veiksnių kaip miokardo infarktas, lemia negrįžtamus pokyčius šiame mūsų kūno organe. Tačiau kai kurių gyvų organizmų širdis net po pažeidimo sugeba regeneruotis. Pasak prof. D. Balčiūno, jei sugebėtume viename tokių organizmų – mažoje žuvelėje vykstančius procesus atkurti žmogaus kūne, atsirastų nauja viltis visai žmonijai.
(0) 2020-10-27 24
Nesveikas maistas kenkia ir širdžiai, ir kraujagyslių sistemai. Klystate, jei manote, kad kenksmingiausi produktai yra kiauliena, lašiniai, ar kiaušiniai. Sužinokite, kas iš tikrųjų mums kenkia labiausiai.
(1) 2020-10-20 0
Moksliniai tyrimai skelbia, kad panašu, jog žmonės, turintys O (I) grupės kraują, gali turėti šiokį tokį pranašumą šios pandemijos metu.
(3) 2020-10-13 47
Tikriausiai sėdėdami mokyklos suole kadaise galvojote, jei žmogus evoliucionavo per tūkstančius metų, kodėl dabar nesikeičiame? Iš tikrųjų, keičiamės. Tikriausiai pastebėjote, kad modernūs žmonės yra vis aukštesni. Ir kai kurioms ligoms esame atsparesni. Evoliucija yra lėtas procesas, tačiau mokslininkai Australijoje aptiko vieną mūsų kūno vietą, kur ji vyksta labai sparčiai.
(0) 2020-09-02 3
Kiekvienas mūsų giliai širdyje nešiojame paslaptį, kuri ne vieną amžių stebina mokslininkus. Mūsų skilveliuose yra į voratinklį panašus pluoštelių tinklas, jis iš vidaus dengia skilvelius. Tai – vadinamieji šukiniai raumenys, kurie atrodo svarbūs, ypač tuomet, kai širdies ir kraujagyslių sistema vis dar vystosi. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokią funkciją jie atlieka (jei ji apskritai atlieka), kai visiškai susiformuoja.
(0) 2020-08-03 15
Milžiniškos apimties naujo mokslinio tyrimo metu buvo rasta įrodymų, kad geležies kiekis kraujyje gali vaidinti svarbų vaidmenį lemiant tai, kiek mes gyvensime.
(0) 2020-07-13 3
Ar teko susimąstyti, kad vaikystėje kraujas tyrimui būdavo imamas iš piršto, o suaugus – iš venos? Pasirodo, kraujo paėmimo būdas pasirenkamas visai ne pagal paciento amžių. Daugiau apie kraujo ėmimo būdus papasakojo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Lina Simanaitienė.
(1) 2020-05-14 -5
Vos vienas kraujo lašas gali padėti nustatyti daugelį ligų. Medikai informuoja, kad žmonėms geriausia bent kartą per metus pasitikrinti kraują, nes tokie tyrimai gali padėti atpažinti ir besimptomes ligas. Žinoma, kaip laidoje „Delfi diena“ pabrėžė Elvyra Žolobovska, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laboratorinių tyrimų skyriaus vedėja, kraujo tyrimų dažniausiai neužtenka, nes po jų, esant būtinybei, atliekama ir daugiau tyrimų, tačiau tai gali būti pirmas ir labai svarbus žingsnis siekiant identifikuoti ligą, o dabartinėje pandemijos situacijoje – net koronavirusą.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos