Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Kūno dalių evoliucija
 
 

Kūno dalių evoliucija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2020-01-17 21
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.
(6) 2018-10-23 19
Galbūt skamba įžeidžiančiai, bet tiesa ta, kad žmogaus organizmas, tarsi muziejus, pilnas įvairiausių reliktų, kurių pagal pirminę paskirtį niekas jau seniai nebenaudoja. Vienas iš bene geriausiai žinomų tokių praeities liekanų, vadinamųjų rudimentų, pavyzdžių – protiniai dantys.
(0) 2018-08-27 9
Kaip vėžliams išsivystė kiautas? Toks sakinys gali atrodyti panašus į pasakos pradžią, bet šis klausimas daug metų nedavė ramybės mokslininkams, o nauji fosilijų tyrimai pateikė užuominų.
(0) 2017-09-22 38
Mokslas miegą supranta tikrai nepakankamai. Vadinasi, mažai ką žinome apie tai, kaip praleidžiame pusę savo gyvenimo. Miega vabzdžiai, žinduoliai, paukščiai, ropliai. Bet ar miega visi? Jei taip, tai kodėl? Ir kas apskritai yra miegas? Kalifornijos technologijų universiteto mokslininkai visai atsitiktinai padarė įdomų atradimą.
(2) 2017-04-06 17
<em>Maži gyvūnai savo smegenis optimizavo taip, kad jos veikia geriau, nei didelės. Tai padės kurti ateities kompiuterius</em>
(3) 2016-12-18 1
Beždžionių patinų turimo varpikaulio ilgis – kaip nago. Kalbant apie jūrų vėplius, jis gali siekti net ir 60 centimetrų. Vyrai tokio nebeturi, o mokslininkai teigia išsiaiškinę, kodėl taip nutiko, skelbia „The Guardian“.
(0) 2016-12-18 28
Visas gyvybės formas, pradedant mikroskopinėmis, nuokritas skaidančiomis dirvožemio bakterijomis ir baigiant pusantro šimto tonų sveriančiais, planktoniniais vėžiagyviais mintančiais mėlynaisiais banginiais, veikia platus ekologinių veiksnių spektras: aplinkos temperatūra, konkurentų populiacijos tankis geografiniame areale, žmogaus ūkinė veikla ir t. t. Vykstant gamtinei atrankai biosferoje išlieka tik tie organizmai ar jų rūšys, kurie yra geriausiai prisitaikę prie vietinių (erdvėje ir laike) aplinkos sąlygų.
(0) 2016-12-14 11
Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad žmonėms uodega „nelimpa“ – mūsų ankstyvieji protėviai uodegas „nusimetė“ ne vieną, o net du kartus, rašo livescience.com.
(1) 2016-11-28 7
Herry Gatesas ne vienerius metus it koks Hamletas praleido mąstydamas apie kaukoles ir vieną dieną jį aplankė nušvitimas. Jis, paleontologas iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, atkreipė dėmesį, kad tik ant didžiausių rūšių dinozaurų kaukolių buvo iškilimai, rageliai ir neįprasti gūbriai. Ir staiga jam nušvito, kad tokie kaukolių „ornamentai“ nebuvo tiesiog šalutinis reiškinys - netiesiogiai jie ir skatino dinozaurų didėjimą.
(0) 2016-08-08 16
Palyginti su beždžionėmis ir visais kitais žinduoliais, žmonės yra praktiškai pliki – galbūt būtent tai ir nulėmė mūsų rūšies kelią į sėkmę, svarsto „BBC Earth“ žurnalistė Melissa Hogenboom.
(0) 2016-01-26 57
Mokslininkai seniai išsiaiškino, kuris genas lemia akių spalvą. Jis lemia, ar akys bus rudos, žalios, gelsvos, ar pilkšvos. Tačiau mėlyna akių spalva niekaip su tuo nesusijusi. Ir dabar mokslininkai išsiaiškino, kad visus pasaulio mėlynakius sieja viena dešimties tūkstančių metų senumo paslaptis.
(2) 2015-04-03 247
Ponai, jei ramybės neduoda mintys apie vienokį ar kitokį centimetrinį deficitą, nusiraminkite – kad ir koks tas deficitas būtų, homo sapiens falas yra bene didžiausias iš visų primatų. Vyrų, gorilų ir kitų žmogbeždžionių rūšių patinų genitalijų dydžio lyginamąją analizę atlikęs evoliucinės biologijos profesorius Darrenas Curnoe iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) priėjo išvadą, kad vyriškos žmogaus genitalijoms primatų pasaulyje nėra lygių galimai dėl dviejų priežasčių.
(0) 2014-07-22 22
Dar prieš 150 metų Charles Darwin pirmasis aprašė ūsuotakojų ypatybes, tačiau jis niekaip negalėjo suprasti, kaip veikia šių vėžiagyvių išskiriama paslaptingoji medžiaga, padedanti prisiklijuoti prie bet kokio paviršiaus. Ir tik dabar mokslininkai teigia pagaliau įminę šią mįslę.
(0) 2012-12-12 8
Paleontologų randamos fosilijos mokslo pasauliui atskleidžia įvairiausių keistų gyvybės evoliucijos Žemėje istorijų. Viena iš keistesnių – kokiu būdu gyvybei pavyko išropoti iš vandens į sausumą. Nors manoma, kad sausumos gyvūnų galūnės išsivystė iš vis ilgėjusių ir siaurėjusių pelekų, mokslininkai šios evoliucinės dėlionės dar nebaigė ir mėgina išsiaiškinti, ar galūnių susiformavimo negalėjo nulemti kokie nors genetiniai pokyčiai.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos