Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » LDK visuomeninė situacija, gyvenimo vertybės
 
 

LDK visuomeninė situacija, gyvenimo vertybės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-11-30 5
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai pasibaigusioje valdovo ir lietuvaitės meilės istorijoje net pats Žygimantas Augustas ėmė ieškoti kaltųjų dėl Barboros mirties ir blogiete tapo jo motina – Bona Sforca. Anot jos gyvenimą analizavusių rašytojų – Bona paskyrė savo gyvenimą sūnui, Lietuvai ir Lenkijai, tačiau lietuviai jos nelaiko sava valdove.
(1) 2018-07-17 7
„Žygimantas Augustas apibėrė Barborą dovanomis, specialiai jai rengė pramogas ir priėmimus. Vien jos gimtadienio – balandžio 6-ąją – proga surengė savaitę trukusią šventę, kainavusią šešis šimtus florinų. Didžiules sumas, dešimtis tūkstančių florinų, leido Barboros dvarui išlaikyti.
(2) 2016-04-19 13
XVI–XVIII a. sudarant santuoką ne taip svarbu buvo grožis ir meilė, kiek būsimos nuotakos sveikata ir vaisingumas, nes galimybė turėti vaikų buvo laikoma Dievo malone, LRT RADIJO laidoje „Radijo paskaitos“ sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė.
(0) 2016-04-03 10
Šiandien be druskos daugelis neįsivaizduoja savo maisto raciono. Tačiau šis maisto produktas, dabar tekainuojantis centus, kažkada buvo prabangos prekė, gabenama net ir kontrabandos keliu. Taip sako istorikas Eugenijus Saviščevas.
(3) 2016-01-19 41
Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT Klasikai sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė.
(5) 2015-12-16 -1
Lietuvos pažintis su juodaodžiais prasideda XV a., o jau kitą šimtmetį jie mūsų šalyje tampa tokie populiarūs, kad pradedami laikyti dvaro prabangos ženklu. Juodaodžių trūkumą lietuviai bandė kompensuoti pačiais netikėčiausiais būdais, sako Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Raimonda Ragauskienė.
(0) 2014-01-27 2
„Ten, kur kažkada buvo karalių kambariai, dabar – smuklės, bravorai, nelegalūs lošimo namai, pasileidusios moterys ir elgetos“, – rašė meno istorikas Euzebiuszas Łopacińskis. Sugriauti ir apleisti po XVII a. vidurio maskvėnų okupacijos Žemutinės pilies rezidenciniai rūmai XVIII a. gyveno paskutines savo dienas.
(1) 2013-12-04 1
Policiją pirmoji Europoje įsteigė Prancūzija XVII a. pabaigoje. Šis pavyzdys įkvėpė kitas Europos valstybes, kurios perėmė prancūzišką modelį ir diegė policines struktūras savo valstybinėje administracijoje. Saksonijoje tokios reformos prasidėjo XVIII a. antrajame dešimtmetyje, netrukus jos įgyvendintos Prūsijoje ir Austrijoje. XVIII a. Vidurio Europos valstybės jau buvo neįsivaizduojamos be policinio aparato, kuris kontroliavo ir prižiūrėjo kitas valstybines institucijas.
(1) 2013-11-25 1
LDK, kaip ir kitose feodalinėse visuomenėse, žmogaus statusą ir teises lėmė luominė kilmė, turtinė padėtis ir lytis. Nepaisant to, kad XVI a. pr. bajorystės kriterijumi tapo vien kilmė (tai įteisino 1522 m. Seimo nuostatai), o XVI a. II pusėje feodalai virto uždaru šlėktų (bajorų) luomu, į kurį nebajoriškos kilmės žmogus negalėjo patekti, vis dėlto Antrasis (1566 m.) ir Trečiasis (1588 m.) Lietuvos Statutai įteisino išimtį moterims: žemo luomo moteris, ištekėjusi už bajoro, pereidavo į jo luomą, iš kurio būdavo pašalinama, jei likusi našle ryždavosi tekėti už neprivilegijuoto luomo vyriškio.
(1) 2013-07-30 3
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labiausiai paplitusi dantų liga viduramžiais buvo dantų ėduonis arba kariesas. Antropologinė medžiaga rodo, kad tais laikais Lietuvoje ja sirgo net apie 80 proc. suaugusiųjų. Vaikų sergamumas kariesu buvo mažesnis – apie 30 procentų.
(0) 2013-07-01 2
Tiek profesionalai istorikai, tiek paprasti žmonės, kurie yra nesusipažinę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitimi, dažnai įsivaizduoja, kad bajorai gyvendavo kaime ir pagrindines pajamas gaudavo iš žemės ūkio, t. y. iš valstiečių darbo. Šis įvaizdis turi pagrindą – dauguma smulkiųjų ir vidutinių bajorų (bei aristokratų) gyveno kaimo vietovėje. Bet dalis bajorų buvo įleidę šaknis ir į miestus, nuolat arba laikinai ten gyveno.
(25) 2013-05-05 4
Iki mūsų dienų vis dar lieka gajus XIX a. romantizmo suformuotas požiūris į pagonišką Lietuvą. Lenkų kalba rašiusiems romantikams Teodorui Narbutui, Juozapui Ignacui Kraševskiui senovės Lietuva regėjosi kaip pasakų šalis, pasižymėjusi idealia santvarka ir gyventojų dorybėmis.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos