Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuvos ekonominė situacija
 
 

Lietuvos ekonominė situacija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2020-12-04 -1
Naujausiame TOP 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge bendrovių iš Lietuvos padaugėjo iki 30, o įmonių iš Latvijos ir Estijos pateko po 10. Tai atskleidė tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“, ištyrusi 2019 m. finansinius rezultatus įmonių, kurių metinės pajamos siekia 300 mln. Eur ir daugiau. Analizė rodo, kad pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir padidėjusiu pelningumu. Vertinant kiekvienos šalies didžiausių įmonių bendrąjį reitingą, aukščiausią įvertinimą (A2) tradiciškai pelnė Estija, o Lietuvai ir Latvijai buvo skirtas A3 įvertis.
(5) 2020-11-09 3
Koronaviruso pandemija – didžiulis sukrėtimas pasaulio ir ES ekonomikai, turintis skaudžių socialinių ir ekonominių pasekmių. Pirmąjį pusmetį ekonominė veikla Europoje patyrė didžiulį sukrėtimą, tačiau trečiąjį ketvirtį, palaipsniui panaikinus izoliavimo priemones, labai suintensyvėjo. Tačiau dėl pastarosiomis savaitėmis atsinaujinusios pandemijos ji vėl ima trikti, nes nacionalinės valdžios institucijos imasi naujų visuomenės sveikatos priemonių pandemijai pažaboti. Dėl tokios epidemiologinės padėties numatyti, koks bus augimas prognozuojamu laikotarpiu, yra itin sunku ir rizikinga.
(1) 2020-10-09 -1
Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) pasaulyje, palyginti su 2019 m., smuks ne 13 proc., kaip buvo prognozuota pandemijos pradžioje, o 4,8 proc., kitais metais paaugs 4,4 proc., prognozuoja rizikų valdymo bendrovė „Coface“. 2021 m. euro zonos ir JAV ekonomikos išliks atitinkamai 3,5 ir 2 proc. mažesnės nei prieškriziniais 2019 m., o visiškai atsigauti prireiks mažiausiai 3 metų. „Coface“ parengtoje prognozėje nurodoma, kad Europoje lėčiausio atsigavimo tikimasi Ispanijoje ir Italijoje – šiose šalyse kitais metais sukurtas BVP vis dar išliks atitinkamai 7 ir 5,5 proc. mažesnis nei 2019 metais. Kovodamos su Covid-19 skirtingų šalių vyriausybės ėmėsi nevienodų priemonių, dažnu atveju sulaukdamos gyventojų masinių protestų. Tai artimiausiais metais didins politinių ir socialinių rizikų įtaką ekonominei situacijai.
(1) 2020-10-05 2
Praėjo mėnuo, kai Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai pažadėjo, kad kroviniai, gabenami per Klaipėdos uostą, bus nukreipti į Rusijos uostus. Taip diktatorius žadėjo atsakyti į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas bei paramą opozicijai, tačiau praėjus mėnesiui Klaipėdos uostas džiaugiasi dar didesne krova, o geležinkeliai irgi nieko neprarado. Bet politinė logika vieną dieną gali nugalėti ekonominę, perspėja ekspertai.
(5) 2020-09-09 7
Pasaulyje yra turtingų šalių, bet yra ir tokių, kurioms sekasi mažiau. Ko gero, Norvegiją drąsiai būtų galima vadinti turtinga šalimi. Tuo tarpu mes esame tarp tokių, kuriems kol kas sekasi mažiau.
(0) 2020-08-06 9
Tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pastebi, kad pasaulinė Covid-19 pandemija paskatino daugumą šalių peržiūrėti tiekimo grandines ir ieškoti naujų tiekėjų, o darbo rinkoje sukėlė naudingą perversmą – dabar lietuviams dėl darbo vietų pasaulinėje rinkoje konkuruoti lengviau. Lietuvai rekomenduojama ne tik išnaudoti privalumus – išsilavinusių darbuotojų kompetencijas, geografinį artumą Vakarų Europai ir gerą infrastruktūrą, bet ir toliau investuoti į pramonės skaitmenizavimą. Jau dabar pagal darbo vietų, reikalaujančių IRT (informacinių ir ryšio technologijų) kompetencijų, dalį Lietuva išsiveržė į ketvirtąją vietą po JAV, Jungtinės Karalystės ir Švedijos.
(0) 2020-06-12 -2
Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus dyzelinui ir metė rimtą konkurencinę pirštinę Lietuvai, sako Šiaurės šalių teisinių paslaugų firmos „Fondia Lietuva“ vadovė Jurgita Vaičiulionienė.
(26) 2020-05-27 -4
Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finansinės padėties vertinimais. Kai kurie faktai gali nustebinti.
(2) 2020-04-27 7
Ekonomistas, VU profesorius Raimondas Kuodis sako, kad išėjus iš karantino, ekonomika staiga neatsigaus, ir pabrėžia, kad didžiausia bėda ekonomikai yra ne karantinas, o virusas.
(0) 2020-04-13 1
80 procentų įmonių Lietuvoje dirba pagal linijinės ekonomikos modelį „imu-gaminu-išmetu“. Dėl nuolatinio resursų poreikio esame stipriai priklausomi nuo žaliavų importo, o tai augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Lietuvos konkurencingumą. Ekspertų vertinimu, jei norime tapti stipria žiedinės ekonomikos valstybe, mūsų pramonei būtinos žaliosios inovacijos.
(0) 2020-04-09 4
Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą, kad Lietuvos gyventojai karantino režimo laikosi geriausiai iš Baltijos šalių. Kaip pabrėžia ekonomistas, geras karantino laikymasis leidžia tikėtis, kad šalies ekonomika greičiau grįš į normalų režimą.
(0) 2020-03-11 1
Tarptautinės rizikų valdymo ir prekinio kredito draudimo bendrovės „Coface“ ekonomisto Gžegožo Sielevičiaus (Grzegorz Sielewitcz) vertinimu, koronaviruso ataka turės įtakos įvairių šalių ekonomikoms, tarp jų – visoms Baltijos šalims. Jų gamybоs sektoriai skirtingai priklauso nuo importo iš Kinijos, o poveikis Lietuvai turėtų būti mažesnis, nei kaimynių ekonomikoms.
(3) 2020-01-27 29
„Atviri Lietuvos finansai“ – visų Lietuvos viešojo sektoriaus subjektų finansiniai duomenys vienoje vietoje patogiai, atvirai ir suprantamai.
(0) 2019-12-02 5
Nors šiuo metu Italija lietuviams yra šešta pagal importo apimtis šalis ir 15-oji eksporto rinka, abiejų valstybių atstovai sutaria: tarpusavio prekyboje vis dar dominuoja tradiciniai produktai, o naujais sprendimais dalinamasi per mažai. Tačiau, apjungus inovatyvių įmonių ir mokslininkų pajėgas, galima gauti abipusės naudos ir padidinti abiejų šalių konkurencingumą: Lietuva galėtų eksportuoti naujoves finansinių technologijų srityje, o Italija – dalintis pasaulinio lygio išradimais biomedicinoje.
(7) 2019-11-12 6
Prognozuojama, kad vien Lietuvos BVP per 2020-2025 metus galėtų padidėti 8,8 mlrd. eurų. Tik yra vienas „bet“: norint pasiekti tokius rezultatus, turi būti taikoma teisinga skaitmeninės ekonomikos politika. Tačiau dėl to kyla problemų ne tik politikams, bet ir Lietuvos darbo jėgai: ekonomikos naudomis mažai pasidžiaugsi, jei dėl automatizacijos neteksi darbo.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos