Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuvos istorija
 
 

Lietuvos istorija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-15 7
Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geologai – magistras Liudas Daumantas, asistentas Lauras Balakauskas ir profesorius Andrej Spiridonov - mokslininkų bendruomenei žurnale „Quaternary International“ pristatė itin inovatyvų tyrimą, nagrinėjantį žmonių gyvenvietes Lietuvos priešistorėje.
(1) 2020-09-15 25
Prieš 60 metų, 1960 m. rugsėjo 11 d., mirė geografas Kazys Pakštas – vienas įdomiausių XX a. tarpukario Lietuvos mąstytojų. Paklausti, ką žino apie šį žmogų, daugelis pasakytų, kad jis siūlė perkelti Lietuvą į Afriką ar konkrečiai į Madagaskarą. Tačiau tai – ne visai tiesa. Ir ne vienintelis dalykas, kuriuo įdomi ši išskirtinė asmenybė.
(0) 2020-09-02 27
Archeologinių kasinėjimų Žalgirio mūšio lauko vietoje metu buvo rasti du puikiai išsilaikę viduramžių epochos mūšio kirviai ir kelios dešimtys kitų radinių. Šeštadienį pasibaigusiose paieškose darbavosi net 70 žmonių su metalo detektoriais, praneša portalas onet.pl.
(2) 2020-07-31 43
Kaip ir visais laikais, taip ir XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje į Ameriką Lietuvos žmones traukė kur kas didesnis užmokestis už darbą. Pavyzdžiui, Tilžėje leistame laikraštyje „Tėvynės sargas“, tarsi bandant pateisinti emigraciją, 1902 m. rašyta, kad Amerikoje „[...] darbininkas padirbęs keletą metų ir mažai ant savęs teišleizdamas galįs susidėti pinigų pluoštą“.
(0) 2020-07-21 11
Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 15 d., SSRS okupuota Lietuva prarado dar vieną valstybingumo dalį. Tądien „Tautišką giesmę“, kuri tarpukariu buvo Lietuvos himnas, pakeitė tarybinis LTSR himnas, o „Tautiška giesmė“ galutinai tapo nepageidaujama. Kaip gimė LTSR himnas ir kas lėmė, kad V.Kudirkos „Tautiška giesmė“ ir po okupacijos dar ne vienus metus išliko himnu ir okupuotoje Lietuvoje?
(0) 2020-07-07 10
Lietuviškas gintaras – pats vertingiausias. Tuo įsitikinusi Palangos gintaro muziejaus darbuotoja Regina Makauskienė. Veikiausia su ja sutiktų ir 1991 bei 2002 metais garsųjį Saulės akmenį pavogę nusikaltėliai. 2002 metų nusikaltimas dar dabar yra tituluojamas vienu keisčiausių ir juokingiausių nusikaltimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
(0) 2020-07-07 10
Lietuvos bankas yra išleidęs proginę 2 eurų monetą, skirtą Žemaitijai? Bet ar egzistavo kada nors žemaitiški pinigai? Pasirodo, kad taip! Papasakosime jums keletą istorijų apie tai. Viena jų rimtesnė, įvykusi dar Pirmojo pasaulinio karo metu, o antra linksmesnė, susijusi su Lietuvos atgimimu, kai žmonės pradėjo kvėpuoti laisviau, o ir idėjų linksmų nestokojo.
(0) 2020-04-29 13
Dar ne taip seniai visa Lietuva skambėjo džiaugsmo šūksniais, minint Lietuvos šimtmetį. Skambėjo ir Klaipėda – pati jauniausia nepriklausomos valstybės dalis. Klaipėda kol kas negali džiaugtis apvaliu jubiliejumi, tačiau kaip ir visa Lietuva, kėlė trispalvę mūsų krašto vėliavą.
(0) 2020-04-15 15
Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.
(1) 2020-04-08 19
Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.
(0) 2020-04-05 37
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
(0) 2020-04-04 1
Praėjusio amžiaus pradžioje Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę reikėjo sparčiai sukurti ir sveikatos priežiūros sistemą. Nors liaudies medicina vis dar buvo populiari, visoje šalyje pradėtos steigti ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
(0) 2020-03-16 -5
„Laikai, kai automobilių sandorių pergalę švęsdavo apsukresnis, gabesnis, suktesnis“, – tokiais įspūdžiais dalijamasi 1995 metais režisuotame Algirdo Tarvydo filme „Gariūnų vyrai“. Pirkti, o tuo labiau pardavinėti transporto priemonę Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo pavojinga, mat apgaulių, esant įstatymų spragoms, pasitaikydavo kaip niekad daug.
(0) 2020-03-04 33
Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje įvyko 22 maro epidemijos. Jos ištikdavo gana reguliariai, maždaug kas 7-8 metus. Tačiau bene daugiausiai aukų mūsų regione nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis, kuris visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais.
(0) 2020-01-15 10
Tarp šimtų rytinėje Lenkijoje esančiame Suvalkų regione rastų artefaktų, priklausiusių seniai gyvenusiems lietuvių protėviams, pasižymėjusiems kariavimo kultūra, archeologai aptiko retų kardų, iečių ir peilių.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos