Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuvos mokslininkai
 
 

Lietuvos mokslininkai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-09-28 4
Jaunųjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų kuriama technologija per pusę metų spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą.
(0) 2019-09-13 22
FTMC mokslininkai pasaulį nustebino unikaliu atradimu, padėsiančių gydyti nepagydomas ligas. Rugpjūčio mėnesį Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio, rašoma pranešime.
(5) 2019-06-18 35
Nors daugybėje sričių Lietuva vis dar siekia pasivyti Vakarų valstybes, kai kuriose srityse mes patys rodome sektiną pavyzdį ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Lietuvos vardą garsina ne tik lazeriai ir sporto pasiekimai – pasauliui pristatome ir kitus inovatyvius išradimus, technologijas. Pavyzdžių, kuomet įmonės sulaukė išskirtinio dėmesio už Lietuvos ribų, yra daugybė – šįkart dalinamės keletu iš jų.
(0) 2019-02-27 26
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė rado būdą, kaip pagaminti padidinto stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus. Padidinto stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas – trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas – naftos perdirbimo pramonės atliekos, ir tam tikras aktyvatorius. KTU laboratorijoje sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso.
(1) 2019-02-13 14
Dar mokyklos suole įprantame prie, atrodytų, negrįžtamos skirties – esi arba humanitaras, arba tiksliųjų mokslų atstovas. Tačiau Giedrius Alkauskas tai paneigia spalvingu savo pavyzdžiu – tarptautiniu mastu įvertintas matematikas yra ir kompozitorius, ir muzikologas, ir poetas, knygų autorius. Mokslininkas, kurio vardu ką tik pavadinta konstanta, sako sąmoningai nepainiojantis savo „vaidmenų“ ir tam turi logišką paaiškinimą.
(0) 2019-01-29 24
Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys – profesorius, habilituotas daktaras, Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys ir žmogus, prieš 50 metų stebėtinai tiksliai nuspėjęs ateities technologijas.
(0) 2019-01-22 20
2018-ųjų gruodį pasirodė antrasis knygos „Matematinės konstantos“ (angl. Mathematical constants) tomas.
(0) 2019-01-16 8
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentuoti JAV, Kanadoje, Švedijoje. Pokalbiui su mokslininku paskatino Naujųjų išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje įteikta Kauno mokslo premija, kuri kauniečio biografijoje – viena iš daugelio.
(7) 2018-10-28 15
Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas primena seniai žinomą tiesą – esame tai, ką valgome. Nes juk maistą organizmas suskaido, suvirškina ir pasisavina. Šiais laikais jau niekas nesiginčija, kad mityba yra sveikatos pagrindas.
(0) 2018-09-18 10
Pradedant plastikiniais maišeliais ir baigiant ultra lengvais lėktuvų sparnais – polimerai mus supa visur. Šios molekulės yra ilgos atomų grandinės, chemiškai sujungtos ir naudojamos tokiems tikslams kaip visų mėgiamos organinės saulės energijos panelės. Polimerai mums tarnauja ir skysčio pavidalu: skirtumas tarp kečupo ir pomidorų padažo yra viso labo 0,5% ksantano dervos, kuri yra polimeras gaminamas iš cukraus. Nors ksantanas nėra lipnus, jo molekulės yra tokio ilgio, kad jos tarpusavyje susinarplioja į tinklą kur joms sunku judėti, kas ir nulemia kečupo tirštumą. Lygiai tas pats principas įgalina ir tokias technologijas kaip pvz. rašalinius spausdintuvus.
(2) 2018-06-12 10
„Įsivaizduokite, kad kokiame nors dideliame mieste išjungiami visi šviesoforai ar panaikinami kelio ženklai. Lengva numanyti, kad be eismo reguliavimo susidarytų didžiulės spūstys, padaugėtų avarijų ir miestas taptų paralyžiuotas. Ląstelėje tokių kelio ženklų ir šviesoforų funkciją atlieka epigenetiniai faktoriai, kurie kontroliuoja genų (DNR sekų) veiklą.
(0) 2018-06-01 47
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių.
(0) 2018-05-09 30
Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė sąrašą bakterijų, kurių atsparumo ir paplitimo lygis pasiekė kritinę ribą. Problemą imta spręsti aukščiausiu politiniu lygiu - ji nagrinėjama G20 valstybių sveikatos ministrų susirinkimuose, kuriamos ir finansuojamos mokslinės programos, į naujų gydymo metodų paiešką įsitraukė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, atstovaujami universiteto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Vitalij Novickij.
(0) 2018-04-01 30
Susipažinkite su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos