Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuvos mokslininkai
 
 

Lietuvos mokslininkai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2021-01-26 8
Ar žinojote, kad pirmą kartą internetas Lietuvoje buvo įjungtas prieš beveik 30 metų? 1991 metų spalio 10 dieną turėjome saugų bendravimo su Vakarais būdą. Kaip pamena Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas prof. Adolfas Laimutis Telksnys, šiam darbui prireikė tik 3 mėnesių. Anot jo, lietuviai gali tikrai daug, mat mūsų galvose „košės“ netrūksta.
(1) 2020-12-28 2
Sparčiai vystantis naujoms technologijoms, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau nebesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus žmones, nors robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina. Netgi atvirkščiai – jų paslaugomis klientai patenkinti labiau negu žmogiškuoju aptarnaujančiu personalu.
(0) 2020-12-23 9
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininko dr. Aurelijaus Buroko kartu su kolegomis iš Ispanijos mokslo institucijų atlikti tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje nagrinėjamas ryšys tarp nutukimo ir suprastėjusios atminties, paskelbta prestižiniame neurobiologijos žurnale „Cell Metabolism“. Pasak dr. A. Buroko, šis tyrimas atveria galimybę dar geriau pažinti žarnyno bakterijų (mikrobiotos) įtaką mūsų smegenų veiklai.
(0) 2020-12-21 3
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka itin reikšmingą plataus masto Černobylio katastrofos likviduotojų viso genomo tyrimą ADAPT – tai pirmasis tokio pobūdžio mokslinis darbas Lietuvoje, kai adaptaciniai genetiniai mechanizmai yra tiriami lietuvių populiacijoje ir lyginami Europos ir pasaulio mastu.
(0) 2020-12-12 23
Vieno prestižiškiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Science“ naujausiame numeryje – lietuviškos pavardės. Leidinyje publikuotas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminio saulės elemento efektyvumo rekordas. Tai – vienas iš nedaugelio Lietuvos mokslininkų darbų, kurie apskritai publikuoti „Science“ grupės žurnaluose.
(0) 2020-12-11 14
Šią savaitę Stokholme ir Osle teikiamos šių metų Nobelio premijos. Antradienį premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna. Vilniaus universitetas (VU) šia proga nusprendė simboliškai pagerbti į Nobelio chemijos premiją pretendavusį ir savo pasiekimais jos nusipelniusį mokslininką – profesorių Virginijų Šikšnį. Jam universitetas skyrė 100 tūkst. eurų vertės tikslinę dotaciją „Gyvybės kodo perrašymas“, teigiama pranešime žiniasklaidai.
(4) 2020-11-28 4
Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.
(2) 2020-11-26 29
KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
(2) 2020-11-25 162
1968 m. rašydamas į laikraštį „Tiesa“, Adolfas Laimutis Telksnys neįtikėtinai tiksliai išprognozavo, kaip atrodys tokios ateities technologijos: internetas, išmanusis telefonas ir išmanusis laikrodis, „YouTube“ ir kitos, kurios šiandien jau yra tapusios kasdienybe.
(3) 2020-10-17 57
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.
(0) 2020-10-09 6
Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sakė, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys.
(3) 2020-09-03 17
„Trys viename“ – taip galima pajuokauti apie mokslininką Vytautą Stankų iš KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto, kuris gyvenime atsidavęs trims aistroms – fizikai, astronomijai ir muzikai. Šios aistros V. Stankų nuveda ir minties viražais, ir ant scenos, ir nuotykių keliais – štai vienas jų nutiko Baltarusijoje. Bet apie viską iš pradžių.
(0) 2020-04-20 38
Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šiuolaikinis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be optinio ryšio, o moksliniai tyrimai – be lazerinės spektroskopijos.
(0) 2020-03-16 1
Vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos kontrolę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su gamybos liekanų ir atliekų panaudojimu kelių tiesyboje. Šių tyrimų objektais tampa komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas, plastiko atliekos, perdirbtų padangų guma ir kita.
(0) 2020-02-20 6
Nors Lietuva kartu su Europos Sąjungos pinigais paskutiniais metais kaip reikiant investuoja į inovacijas, naujas laboratorijas, šalyje patentuotų išradimų skaičius paskutinį dešimtmetį išlieka stabilus. Kasmet šalyje patentuojama apie 100 naujų išradimų. Žinoma, ne visi patentuojami išradimai reikalauja aukštųjų technologijų įrangos ar brangia technika apstatytų laboratorijų. Tarp lietuviškų išradimų ir tokie kaip bato kulno medžiaginė apsauga ar masažuojanti kompiuterinės pelės rankovė.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos