Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuvos okupacija 1939 metais
 
 

Lietuvos okupacija 1939 metais

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2017-12-22 32
1940 m. birželio 15 d. įvyko Lietuvos okupacija, į kraštą įžengė daugiau nei 200 tūkst. sovietų karių, o liepos mėnesį į Kremlių nusiųstų „liaudies delegatų“ prašymu Lietuva inkorporuojama į SSRS. Nepriklausoma du dešimtmečius išbuvusi Lietuva vėl patenka į mirtiną grobuoniško rytų kaimyno glėbį.
(0) 2017-03-09 44
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą mūsų kariuomenė buvo priversta įsilieti į Raudonąją Armiją. Sutikę tarnauti, turėjo pamiršti priesaiką Lietuvai ir duoti naują priesaiką Raudonajai Armijai - būtent ši akimirka ir matoma nuotraukoje. Nenorintys tarnauti okupantui karininkai vėliau buvo represuoti.
(0) 2017-01-04 13
Antrasis pasaulinis karas žmonijos istorijos naratyve traktuojamas kaip didžiausias XX a. (o gal ir visų laikų) sukrėtimas. Skirtingų totalitarinių ir demokratinių vakarų ideologijų fizinis susidūrimas, virtęs įnirtinga batalija, kurios veiksmo vieta tapo didžiosios dalies Europos šalių teritorijos ir miestai.
(0) 2016-04-25 6
Nuo pat atsiradimo radijas buvo ne tik švietimo ir kultūrinimo priemonė – jis visais istoriniais laikotarpiais buvo svarbus propagandos įrankis, LRT RADIJUI sako radijo istorijos tyrinėtojas Sigitas Žilionis. „Visi skleidė savo idėjas: ir nacistinė Vokietija, ir bolševikinė Sovietų Sąjunga, ir kas tik nori. Lenkai varė propagandą į Lietuvą, Vilniaus radijas, įkurtas 1927 m., kone iš karto pradėjo transliuoti laidas ir lietuvių kalba. Kauno radijo laidos buvo transliuojamos į Lenkiją, BBC – į Vokietiją“, – pasakoja S. Žilionis.
(9) 2015-06-14 163
Šiemet – liūdnos metinės: prieš 75 metus, 1940-06-15, Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neišautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939-1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį.
(62) 2015-05-09 42
<em>„Kokia ten Pergalės diena“ – numoja ranka LRT laidos „Istorijos detektyvai“ kūrėjas <a href="http://www.lrytas.lt/zyme/virginijus-savukynas">Virginijus Savukynas</a>, – Juk Sovietų
(6) 2014-12-15 11
Nors priimta manyti, kad iki 1926 m. Lietuvoje karinių perversmų nebuvo, tačiau tai klaidinga nuomonė. Pirmas karinis perversmas įvyko nepraėjus ir metams po nepriklausomybės paskelbimo. Tai susiję su nekompetentinga (galima net pavadinti išdavikišką) A. Voldemaro veikla kai jis buvo ministru pirmininku ir krašto apsaugos ministru.
(18) 2013-07-24 5
Prancūzų autorės Sylvie Bednar knyga „Pasaulio vėliavos vaikams“ Rusijoje sukėlė didžiulį skandalą. Dėl jo kalta Lietuvos vėliava ir jos spalvų reikšmių išaiškinimas. Rusijos vaikams paaiškinta, kad raudona spalva reiškia kraują, kurį lietuvių tauta praliejo kovodama su rusų okupantais. Vienas Valstybės Dūmos deputatas knygą pavadino rusofobiška, o leidėjus – fašistais.
(7) 2012-09-24 0
„Pabandykite įsivaizduoti daugumą Lietuvos miestelių vieną 1941 m. vasaros ar rudens dieną, sakysime, kokia Žagarė. Visas centras per vieną dieną ištuštėja. Nebelieka duonkepių, kirpėjų, nieko, visas centras tampa tuščias per vieną dieną. Kaip tai turi atrodyti to miestelio gyventojams? Kaip jie turi pradėti iš naujo gyventi?“, – būdą, kaip galima būtų pamėginti suvokti Holokausto tragediją, siūlo istorikas Ilja Lempertas.
(16) 2012-08-22 0
Artėja rugpjūčio 23-ioji, Juodojo kaspino diena. Šią dieną, 1939 m., J. Ribentropas ir V. Molotovas pasirašė nelemtąją nepuolimo sutartį ir papildomus slaptuosius protokolus, kuriais remdamosi nacistinė Vokietija ir SSRS įtakos zonomis pasidalijo Rytų Europą. Ši agresorių sutartis įskėlė didžiausio bei baisiausio žmonijos istorijoje Antrojo pasaulinio karo žiežirbą.
(6) 2012-05-23 0
„25 km nuo Vilniaus, 5 m po žeme – ir jūs SSRS“, – jau kelis metus galima pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose.
(11) 2010-07-22 2
Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, 1939 metų spalio 28 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į sostinę džiūgaujant vietiniams lietuviams. Bažnyčiose buvo meldžiamasi už Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos vyriausybę ir kariuomenės vadovybę, sugiedotas Lietuvos himnas. Tačiau tuo sunkus tautos kelias nesibaigė.
(29) 2010-06-25 0
Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes, ir prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos ir sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.
(48) 2010-06-15 21
Šiemet sukanka 70 metų, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. 1940 metų birželio 15 d. Į Lietuvos Respublikos sieną plūstelėjo Raudonosios armijos daliniai. Kaipgi klostėsi įvykiai tą lemtingąją 1940 vasarą?
(5) 2010-06-13 5
Vilniaus reikšmė lietuvių istorijoje didesnė negu Varšuvos – lenkų, Minsko – baltarusių, Kijevo – ukrainiečių ar Maskvos – rusų. Užsieniečiai tai pastebi geriau negu mes patys. Timothy Snyderis į Lietuvos valstybės atsikūrimą XX a. žvelgia per Vilniaus politinės priklausomybės prizmę [1].

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos