Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuvos tarpukario istorija
 
 

Lietuvos tarpukario istorija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-12-20 20
KTU mokslininkų ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukurtas ir Lietuvos nominuotas sprendimas „Skrydis per Atlantą“ tapo nugalėtoju šių metų pasauliniame skaitmeninių inovacijų konkurse World Summit Awards (WSA).
(0) 2020-11-19 2
Tarpukariu ir Lietuvoje, ir pasaulyje kinas išpopuliarėjo bei tapo masine pramoga. Atsirado ir kino sąsajos su politika. Įvairių valstybių vadovai puikiai suvokė kino galią formuojant visuomenės nuomonę, tad daugelyje šalių buvo kuriami propagandiniai filmai, siekę tiesiogiai ar netiesiogiai išaukštinti vienas idėjas ir sutrypti kitas. O kaipgi buvo Lietuvoje? Koks santykis tarp kino ir politikos tarpukariu egzistavo mūsų šalyje?
(4) 2020-11-01 17
Prieš kelerius mėnesius viename internetiniame žinių portale buvo išspausdintas straipsnis apie ketinimą Vilniuje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Sudomino ne tiek pats straipsnis, kiek vienas iš jam pateiktų komentarų. Prieš paminklą nusiteikęs komentatorius savo poziciją pagrindė argumentu, kad A.Smetona buvo „ne tik valstybės perversmo organizatorius, bet ir slėpė nuo visuomenės, kad tas perversmas neapsiėjo be aukų“. Tai jis esą perskaitęs vienoje knygoje apie Lietuvos prezidentus.
(1) 2020-09-15 28
Prieš 60 metų, 1960 m. rugsėjo 11 d., mirė geografas Kazys Pakštas – vienas įdomiausių XX a. tarpukario Lietuvos mąstytojų. Paklausti, ką žino apie šį žmogų, daugelis pasakytų, kad jis siūlė perkelti Lietuvą į Afriką ar konkrečiai į Madagaskarą. Tačiau tai – ne visai tiesa. Ir ne vienintelis dalykas, kuriuo įdomi ši išskirtinė asmenybė.
(0) 2020-04-29 12
Dar ne taip seniai visa Lietuva skambėjo džiaugsmo šūksniais, minint Lietuvos šimtmetį. Skambėjo ir Klaipėda – pati jauniausia nepriklausomos valstybės dalis. Klaipėda kol kas negali džiaugtis apvaliu jubiliejumi, tačiau kaip ir visa Lietuva, kėlė trispalvę mūsų krašto vėliavą.
(0) 2020-04-15 15
Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.
(1) 2020-04-08 19
Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.
(0) 2020-04-05 37
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
(0) 2020-04-04 1
Praėjusio amžiaus pradžioje Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę reikėjo sparčiai sukurti ir sveikatos priežiūros sistemą. Nors liaudies medicina vis dar buvo populiari, visoje šalyje pradėtos steigti ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
(1) 2019-05-11 -16
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – jaunosios kartos lenkų istoriko Piotro Zychowicziaus knygą „Piłsudskio–Lenino paktas“.
(0) 2019-02-23 3
Leidykla „Briedis“ pristato Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą leidinį – Povilo Gaidelio knygą „100 širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“. Vasario 23 d., šeštadienį, autorius pristatys savo knygą Vilniaus knygų mugėje (14 val., 3.1 salėje).
(0) 2019-02-07 6
Tarpukario Lietuvoje pasai atrodė kitaip negu dabar. Kadangi savo fotografijas, kurias būtų galima prisegti prie paso, turėjo toli gražu ne kiekvienas, daug didesnis dėmesys buvo skiriamas asmens bruožų aprašymui. Akių, plaukų spalva, ūgis, veido forma – visa tai buvo įrašoma į pasą. Jei asmuo būdavo „raišas“ ar „kuprotas“ – pase atsispindėdavo ir tai.
(0) 2019-01-23 8
Pirmoji kokaino siunta Lietuvos muitinėje buvo sulaikyta 1925 m., kai Kauno muitininkai konfiskavo 1 kg 120 g kokaino siuntą, įkainotą 250 litų.
(0) 2018-11-22 11
Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į krepšį, iki išmanių viražų, siekiant pergudrauti net ir pačius griežčiausius dėstytojus. Nuo paskutinės nakties prieš egzaminą iki pačių ekstremaliausių „fuksų“ krikštynų. Tačiau ar įsivaizduojate, kaip ir kuo gyveno studentai tarpukario Lietuvoje? „Yra dalykų, kurie nesikeičia“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė, pasakojusi apie studentų gyvenimą prieš 100 metų.
(4) 2018-06-17 53
Šiais laikais daugybė žmonių savo gyvenimo neįsivaizduoja be nuosavos transporto priemonės, nes automobilis tapo tikrų tikriausia šiuolaikinės visuomenės kultūros dalimi. Tarpukaris buvo metas, kai automobilio sąvoka prigijo ir tapo žinoma visoje Lietuvoje. Tautiečiai pamėgo automobilius, nors dėl aukštos kainos jie buvo įkandami ne kiekvienam.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos