Maisto produktų istorija
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Beveik kiekvienoje kavinėje, kurioje siūloma rinktis garnyrą, galima pamatyti gruzdintus bulvių šiaudelius, kuriuos mes labiau įpratę vadinti prancūziškomis bulvytėmis (angl. french fries). O greito maisto restorane bulvytės yra tarsi neatskiriamas mėsainio priedas. Jas mes mėgstame rinktis vietoje įprastų bulvių ar netgi ryžių. Tačiau kaip atsirado toks paprastos bulvės paruošimas? Ir kodėl jos vadinamos „prancūziškomis“?


Viena ranka laikotės įsikibęs į mamą, kitoje laikote didelį cukraus vatos debesį. Aplink matote dar kelis tuo pačiu gardumynu besimėgaujančius vaikus. Ir ne tik vaikus – šis saldumynas vilioja ir suaugusius mugės lankytojus. Bet ar žinojote, kas išrado cukraus vatą?


Terminą „prancūziškos bulvytės“ turbūt yra girdėję visi. 1748-1772 m. Prancūzijoje auginti bulves maistui buvo draudžiama įstatymu. Kodėl buvo priimtas toks keistas, žiūrint iš šių dienų perspektyvos, sprendimas?


Šiandien retai sutiksime žmogų, kuris savo gyvenime nebūtų ragavęs ananaso ar matęs jo parduotuvės lentynose.Pirmasis į Europą ananasus atgabeno Kristupas Kolumbas iš Karibų salų – taip sukeldamas visą aukštuomenę ant kojų. Egzotiško vaisiaus panoro visi kilmingieji, o pats ananasas tapo turto ir įtakos simboliu.


Kai kurie Europos virtuvės simboliai ir net patiekalai iki mūsų dienų atkeliavo iš Senovės Romos ir Senovės Graikijos. Tačiau kai kurie maisto produktai taip ir pasiliko Antikoje. Pavyzdžiui, šis padažas kadaise buvo labai populiarus ir juo mėgavosi visų socialinių sluoksnių žmonės, o šiandien turime tik tolimus jo atitikmenis.


Kukurūzų dribsniai neabejotinai yra vienas iš populiariausių pusryčių patiekalų pasaulyje. Tikriausiai ne vienas šio straipsnio skaitytojas būtent tokiu maistu šįryt ir mėgavosi. Bet ar žinojote, kad kukurūzų dribsniai nebuvo išrasti jūsų malonumui? Greičiau jau priešingai - šis maistas buvo specialiai kuriamas toks, kad nesukeltų jokių jausmų.


Viduramžiai mūsų mintyse asocijuojasi su purvu, ligomis, smurtu ir užgniaužtu mokslu. Dažnai tai tėra mitai. Tačiau kai kurios tų laikų gyvenimo detalės iš tiesų kelia šiurpą. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad vasarą valstiečių valgyta duona galėjo svaiginti?
Kodėl žmonės geria kitų gyvūnų pieną? 10 tūkst. metų istorija ir kaip tai paveikė žmogaus evoliuciją


Tai, kad tiek daug suaugusių žmonių geria pieną, geriau pagalvojus yra keista. Pienas yra skystis, kurį karvės ar kiti gyvūnai organizmuose gamina savo jauniklių maitinimui, ir jis, žvelgiant tiesiogiai, nėra skirtas žmonėms. Mes turime įdėti nemažai pastangų, kad pamelžtume gyvūną ir gautume pieno savo reikmėms.


Šventės tuoj užgrius skanėstais. Tradiciniai desertai yra gaminami iš šokolado, kurio, tikimės, gausite tiek, kiek širdis geidžia. Tačiau galbūt kažko apie šokoladą nežinome? Štai 7 įdomūs faktai.


Daugelis sveikos mitybos specialistų sako, kad pusryčiai yra kone svarbiausias dienos valgis. Teigiama, kad pusryčių nevalgymas skatina svorio augimą. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pusryčių praleidimas iš tikrųjų nesukelia jokių prielaidų svorio priaugimui, sveikatos problemų formavimuisi ar prastesniam dienos užduočių atlikimui.


7200 metų senumo indų likučiai perstumia sūrio istoriją Viduržemio regione dar labiau į praeitį.


Visi mėgstame šokoladą. Daugumai jis yra tiesiog skanus, ir ne visada žinome, kodėl. Vis dėlto, jo atsiradimo istorija gali skambėti ne taip skaniai, kaip pats skanėstas.


Konditerijos gaminiai – ne tik smaližių džiaugsmas, bet ir kiekvieno virtuvės meistro pasididžiavimas. Yra vienas desertas dėl savo paslaptingos kilmės istorijos sukeliantis daugiausiai diskusijų – tai marcipanas. Jis Lietuvoje gyvuoja daugiau nei 400 metų. Marcipanas buvo itin mėgstamas ir vertinamas aukštuomenės dar XVI a. pabaigoje.


Kopūstas – svarbi daržovė, labai reikalinga žmogaus organizmui. Rauginti kopūstai – neišsemiamas vitamino C šaltinis. Juokaujant galima pasakyti, kad kopūstas padėjo europiečiams užkariauti pasaulį.