Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Matematikos mokslo istorija
 
 

Matematikos mokslo istorija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(6) 2017-11-15 31
Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute), jis būtų tik tam skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Lovelace – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo.
(0) 2017-09-15 15
<em>Simbolis „0“ – pažįstamas ir įprastas, tačiau jo <a href="https://www.newscientist.com/article/mg21228390-500-nothingness-zero-the-number-they-tried-to-ban/">kilmė toli gražu nėra ai
(0) 2017-09-15 5
Kad galėtume džiaugtis genialiais matematikos ir fizikos pasaulio išradimais, pirmiausia reikėjo išrasti nulį.
(0) 2017-08-26 43
<em>Užsiminus apie trigonometriją, trikampio kraštinių ir kampų matavimą, daugelis šiuolaikinių mokinių ieško išmaniuosiuose telefonuose kampų, sinusų ir kosinusų. Naujas žvilgsnis į 3
(4) 2017-01-31 14
Nedaug atsirastų žmonių, nieko negirdėjusių apie garsiausią matematikos galvosūkį, tapusį tikra legenda, - Didžiąją Ferma teoremą. Šį uždavinį prieš beveik keturis šimtmečius atrado kuklus Tulūzos parlamento tarnautojas Pjeras de Ferma, palikęs 1637 m. Diofanto knygos „Aritmetika“ paraštėse tokį pastebėjimą: „Neįmanoma kubo užrašyti dviejų kubų suma, arba ketvirtą laipsnį užrašyti ketvirtų laipsnių suma, arba, bendrai bet kuriam skaičiui, kuris yra aukštesnio laipsnio, nei antras, būti užrašytam dviejų to paties laipsnio skaičių suma. Aš radau iš tiesų nuostabų šio teiginio įrodymą, bet paraštės čia per siauros jam sutalpinti“.
(0) 2016-11-09 23
Tenka pripažinti liūdną tiesą – prabangių daiktų aukcionuose mokslininkų darbai vertinami kur kas pigiau, negu reti automobiliai, unikalios aktorių suknelės ar pirmieji komiksų knygelių leidiniai. Tačiau ir juos kolekcininkai perka už milijonus. Tad kiek reikėtų taupyti, kad įsigytumėte mokslinių darbų, kurie labiausiai pakeitė pasaulio istoriją, originalus?
(0) 2016-02-04 49
Ryšio tarp judėjimo greičio ir nueito atstumo suvokimas mums atrodo labai natūralus dalykas. Visgi žmonija apie tokį ryšį žinojo ne visada.
(0) 2014-04-17 0
Per šimtmečius mokslininkai padarė daug atradimų ir sukūrė skirtingų sprendimo metodų įvairiems uždaviniams: skaitiniams ir ne tik. Istorijos fragmentai iš skirtingų amžių turėjo įtakos matematikos vystymuisi. Pavyzdžiui, kai kurie faktai ar idėjos buvo tobulinami ir tikslinami, kol įgavo dabartinį pavidalą. Skaičius π, kvadratinė šaknis iš 2 buvo tikslinami daug kartų, kol paaiškėjo, kad baigtine trupmena jų užrašyti negalime.
(2) 2014-01-10 1
Iš kelių, apie 2300 metų senumo, bambukų juostelių kolekcijos fragmentų, kuriuos mokslininkai sudėjo į vieną, paaiškėjo, kad tai kol kas seniausia žinoma dešimtainė daugybos priemonė.
(6) 2013-12-08 4
Leonardas Oileris, su žmona bei dviem vaikais 1741 metais atvykęs į Prūsiją, iš karto tapo vyriausiu matematiku Berlyno mokslų akademijoje. Šioje mokslo įstaigoje jis dirbo visą dvidešimt penkių metų laikotarpį, praleistą Berlyne. Saugesnė ir ramesnė aplinka Prūsijoje Oileriui buvo tikra atgaiva. Mokslininkas buvo gerai apmokomas, sėkmingai įsigijo patogų gyvenamąjį būstą ir gavo progą laisvai užsiimti jį dominančia veikla. Laiške draugui Johanui Kasparui Vetsteinui (Johann Kaspar Wettstein) Oileris rašė:
(0) 2013-12-07 3
Švietimo epochoje išplėtotas mokslinis metodas buvo reikšmingas tuo, kad, atsiribojęs nuo abstrakčių filosofinių koncepcijų ir pasirėmęs išmatuojama empirine informacija bei griežtai logišku jos interpretavimu, suteikė galimybę pažinti pasaulį, išvengiant klaidų, sukeliamų žmogaus subjektyvumo. Raktas į objektyvų pažinimą buvo matematika. Neveltui Galilėjo Galilėjus kartą pasakė, jog „matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą“. Matematikos reikšmę mokslo progresui puikiai suprato XVIII amžiaus šveicarų matematikas Leonardas Oileris (Leonhard Euler).
(3) 2013-10-26 34
Vienas didžiausių ir įtakingiausių visų laikų protų buvo genialusis XVII – XVIII a. anglų mokslininkas Izaokas Niutonas. Šis žmogus – tai retas pavyzdys, kai vienas asmuo gali sukelti perversmą net keliose skirtingose mokslo srityse. Milžiniški Izaoko Niutono pasiekimai tiksliai ir matematiškai nagrinėjant fizinio pasaulio dėsnius tapo kertiniu akmeniu mokslo raidoje.
(44) 2013-10-20 5
Mažiau nei prieš metus dar visiškai dvasiniams ieškojimams atsidavęs Paskalis, 1647 metais vėl visa jėga metėsi prie mokslo, Paskalis pirmiausiai skyrė savo laiką tyrinėjimams fizikoje. Susidomėjęs vakuumo egzistavimu, jis pradėjo gilintis į šią problemą. Tuo metu mokslo pasaulyje vyravo Aristotelio požiūris, jog „gamta nemėgsta tuštumos“, todėl vakuumas negali egzistuoti. Tačiau Paskaliui tokio paaiškinimo buvo maža: jam reikėjo atlikti eksperimentus. „Lengviausiai įtikime tomis išvadomis, prie kurių prieiname patys“, – rašė jis.
(0) 2013-10-19 14
Blezas Paskalis – sudėtinga asmenybė, gimusi sudėtingais Renesanso laikais. Blaškomas tarp matematiško racionalumo ir religinių išgyvenimų, Paskalio gyvenimas puikiai atspindi visos epochos dvasią. Šie du skirtingi mokslo ir mistikos pasauliai, Paskalį lydėjo jau nuo pat mažens, ir nepaleido iki mirties. Prancūzų filosofas, genijus, per savo trumpą gyvenimą sukonstravęs skaičiavimo mašiną, atlikęs didžius atradimus geometrijoje, matematikoje, fizikoje, pateko tiek į filosofijos, tiek į pasaulio mokslo istoriją. Tačiau genialumą lydėjusi silpna sveikata, depresija bei keistos mistinės patirtys, neleido Paskaliui patirti ramaus ir šlovingo gyvenimo.
(3) 2013-10-12 5
Nuo genijaus iki eretiko, ir atvirkščiai, – toks yra vieno garsiausių viduramžių mokslininko Galilėjo Galilėjaus gyvenimo kelias. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutiniųjų gynęs savo įsitikinimus, gali būti laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu. Turėjęs drąsos ir ryžto sudrebinti sustingusį viduramžių mokslo pasaulį, Galilėjo Galilėjus privertė žmones kitaip pažvelgti į juos supantį pasaulį, bei įėjo į istoriją, kaip viena reikšmingiausių mokslo pasaulio figūrų. Vis dėl to, nesukalbamas ir sunkus mokslininko charakteris padėjo ne tik atlikti didžius atradimus, tačiau ir įsigyti daugybę priešų. Galilėjo Galilėjus – nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs savo mokytojams, kolegoms, viršininkams ir priešams.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos