Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Medžiagos ir jų savybės
 
 

Medžiagos ir jų savybės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2012-12-13 7
Tampioji, arba lanksčioji, elektronika (angl. Stretchable Electronics) kol kas tik „kūdikystės" stadijoje, tačiau, manoma, kad įrenginiai, galintys lankstytis nelūždami, netolimoje ateityje galėtų kardinaliai pakeisti tokius šiuolaikinius įrenginius, kaip išmanieji telefonai, saulės elementai ar medicininiai implantai.
(4) 2012-12-12 6
Kaip atrodo 315 mlrd. dolerių aukso luitais? Chemijos profesorius Martynas Poliakoffas, technologijos.lt skaitytojams jau pažįstamas iš keleto kitų filmuotų siužetų apie įdomius cheminius elementus, kartu su operatoriumi Brady Haranu buvo įleisti į aukso luitų prigrūstą Anglijos banko saugyklą, rašo guardian.co.uk.
(2) 2012-12-10 2
Kalifornijos universiteto Deivise (University of California – Davis) chemikai, naudodamiesi japonų sinchrotronu, ištyrė fermentus, kurie galėtų padėti išspręsti ekologiškumo principais besiremiančiai, arba „žaliajai“, ekonomikai svarbų patikimų energijos šaltinių klausimą. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale Angewandte Chemie.
(4) 2012-12-08 19
Pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti optinį silicio pluoštą, pasižymintį saulės elementų savybėmis, kurio dydį jau galima matuoti metrais. Šis išradimas atveria galimybes silicio saulės elementus gaminti kaip lankstų, norimą formą galintį įgyti audeklą.
(20) 2012-12-07 22
Dirbdami kartu mokslininkai iš JAV ir Europos universitetų atrado būdą kaip priversti dielektrikus praleisti elektrinius signalus. Iš jų pagaminti tranzistoriai veiktų 10 000 kartų sparčiau nei dabartiniai puslaidininkiniai tranzistoriai.
(2) 2012-11-29 24
Skysto deimanto okeanai, kuriuose plūduriuoja kieto deimanto ledkalniai – toks peizažas gali būti visai realus Neptūno ir Urano planetose, cituodamas žurnalą „Nature Physics“ skelbia portalas „Discovery.com“.
(2) 2012-11-20 14
Menininko Berndnaut Smilde`o kambarinis debesis – ne kompiuterinis triukas. Tam, kad viduryje kambario atsirastų nuostabus baltas debesėlis, reikalingas kruopštus pasirengimas, rašo žurnalas „Time“, kuris šį kūrinį pripažino vienu iš geriausių metų išradimų.
(3) 2012-11-13 10
Kad kiečiausia natūrali medžiaga Žemėje yra deimantas, žino daugelis. O štai išrinkti minkščiausią medžiagą planetoje – kiek keblesnis dalykas.
(12) 2012-10-25 0
Mokslininkai pagamino deimantinius spaustuvus, kuriais laboratorijoje galima sukurti slėgį, mažiausiai 1,5 karto didesnį už Žemės branduolio viduje veikiantį slėgį. Tokiame slėgyje galima sukurti unikalių junginių, o medžiagos keičia savo chemines ir fizikines savybes.
(3) 2012-10-17 0
Gali būti, jog ne taip seniai atrasta fizikinė savybė superkietumas iš tikrųjų tėra nesusipratimas ir neegzistuoja, rašo „Sciencenews.org“. Tokiu atveju, vienas įstabiausių fizikos atradimų būtų nebe atradimas, o klaida. Tai, kas buvo atrasta kaip „superkietumas“ (pvz., kai kietas helis liesdamasis su kietu heliu negeneruoja jokios trinties), galbūt tėra kasdieniškas dalykas: paprasčiausias medžiagos sukietėjimas.
(5) 2012-10-09 0
Jei galvojote, kad perpjauti per pusę vandens lašą yra neįmanoma – klystate.
(4) 2012-09-25 -1
Tvirtas, kietas, atsparus. Lyg ir sinonimai? Kalbant apie lagaminą – gal ir taip. Tačiau į šiuos būdvardžius pažvelgus iš medžiagų fizikinių savybių kampo, vaizdas keičiasi iš esmės. Kiekvienas iš šių žodžių turi atskirą, specifinę reikšmę, kuria skiriasi nuo kitų dviejų žodžių. Tie skirtumai gana neblogai paaiškina, kodėl ne taip jau ir paprasta pagaminti vagims sunkiai įveikiamą dviračio spyną.
(2) 2012-09-20 4
Žemės gelmėse vis dar slypi gausybė aukso. Vidutiniškai kiekviename tūkstantyje tonų Žemės uolienų galima aptikti penkis gramus brangiojo metalo, rašo trustablegold.com. Kaip manote, kiek aukso buvo išgauta iš žemės gelmių per visą žmonijos istoriją?
(10) 2012-09-19 4
Rusija neseniai išslaptino informaciją, iki pamatų sukrėsiančią brangakmenių rinką. Pagaliau paskelbta apie naują didžiulį deimantų lauką, kuriame yra „trilijonai karatų“ – pakankamai, kad pasaulinių rinkų paklausa būtų patenkinta artimiausius 3 tūkst. metų.
(0) 2012-09-10 0
Mokslininkai iš Aalto universiteto (Suomija) pademonstravo, kad vandens lašeliai gali būti panaudoti logines funkcijas atliekantiems elementams kurti.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos