Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Medžiagos ir jų savybės
 
 

Medžiagos ir jų savybės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2012-11-29 24
Skysto deimanto okeanai, kuriuose plūduriuoja kieto deimanto ledkalniai – toks peizažas gali būti visai realus Neptūno ir Urano planetose, cituodamas žurnalą „Nature Physics“ skelbia portalas „Discovery.com“.
(20) 2012-12-07 22
Dirbdami kartu mokslininkai iš JAV ir Europos universitetų atrado būdą kaip priversti dielektrikus praleisti elektrinius signalus. Iš jų pagaminti tranzistoriai veiktų 10 000 kartų sparčiau nei dabartiniai puslaidininkiniai tranzistoriai.
(4) 2012-12-08 19
Pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti optinį silicio pluoštą, pasižymintį saulės elementų savybėmis, kurio dydį jau galima matuoti metrais. Šis išradimas atveria galimybes silicio saulės elementus gaminti kaip lankstų, norimą formą galintį įgyti audeklą.
(2) 2012-11-20 14
Menininko Berndnaut Smilde`o kambarinis debesis – ne kompiuterinis triukas. Tam, kad viduryje kambario atsirastų nuostabus baltas debesėlis, reikalingas kruopštus pasirengimas, rašo žurnalas „Time“, kuris šį kūrinį pripažino vienu iš geriausių metų išradimų.
(3) 2012-11-13 10
Kad kiečiausia natūrali medžiaga Žemėje yra deimantas, žino daugelis. O štai išrinkti minkščiausią medžiagą planetoje – kiek keblesnis dalykas.
(0) 2012-12-13 7
Tampioji, arba lanksčioji, elektronika (angl. Stretchable Electronics) kol kas tik „kūdikystės" stadijoje, tačiau, manoma, kad įrenginiai, galintys lankstytis nelūždami, netolimoje ateityje galėtų kardinaliai pakeisti tokius šiuolaikinius įrenginius, kaip išmanieji telefonai, saulės elementai ar medicininiai implantai.
(4) 2012-12-12 6
Kaip atrodo 315 mlrd. dolerių aukso luitais? Chemijos profesorius Martynas Poliakoffas, technologijos.lt skaitytojams jau pažįstamas iš keleto kitų filmuotų siužetų apie įdomius cheminius elementus, kartu su operatoriumi Brady Haranu buvo įleisti į aukso luitų prigrūstą Anglijos banko saugyklą, rašo guardian.co.uk.
(17) 2012-01-11 5
Kai išmesite kalėdinių dovanų pakavimo popierių, nesakykite to Narayanan Menon ir Anne Dominique Cambou. Jūs išmesite jų nuodugnaus tyrimo pavyzdžius.
(9) 2012-02-03 4
Fizikos pamokas neretai mokiniai praleidžia nuobodžiaudami, tačiau užvėrę mokyklos duris daugelis nesugeba atsakyti į pačius paprasčiausius klausimus apie supantį pasaulį. Ką atsakytumėte savo atžalai, jei ji užklaustų, kodėl užpuolus šalčiams žingsniai priverčia sniegą girgždėti. O iš kur kilęs posakis – „šalta, kad net tvoros pokši“.
(2) 2012-09-20 4
Žemės gelmėse vis dar slypi gausybė aukso. Vidutiniškai kiekviename tūkstantyje tonų Žemės uolienų galima aptikti penkis gramus brangiojo metalo, rašo trustablegold.com. Kaip manote, kiek aukso buvo išgauta iš žemės gelmių per visą žmonijos istoriją?
(10) 2012-09-19 4
Rusija neseniai išslaptino informaciją, iki pamatų sukrėsiančią brangakmenių rinką. Pagaliau paskelbta apie naują didžiulį deimantų lauką, kuriame yra „trilijonai karatų“ – pakankamai, kad pasaulinių rinkų paklausa būtų patenkinta artimiausius 3 tūkst. metų.
(2) 2012-12-10 2
Kalifornijos universiteto Deivise (University of California – Davis) chemikai, naudodamiesi japonų sinchrotronu, ištyrė fermentus, kurie galėtų padėti išspręsti ekologiškumo principais besiremiančiai, arba „žaliajai“, ekonomikai svarbų patikimų energijos šaltinių klausimą. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale Angewandte Chemie.
(9) 2012-01-13 2
Sakysite, ir paprastą popieriaus lapą galima tiek sykių be vargo perlenkti? Gal atsirastų norinčiųjų dėl to lažintis? :) Atsargiai. Nes iki 2002-ųjų buvo manoma, kad popierių perlenkti perpus yra įmanoma ne daugiau kaip 7-8 kartus. Tačiau begaliniuose Masačiusetso technologijų instituto (MIT) koridoriuose Sen Marko mokyklos moksleiviai popierių perlenkė rekordiškai daug – net 13 kartų.
(8) 2012-01-25 1
85-eri metai. Smalos lašo eksperimentas – labiau parodomojo nei įrodomojo pobūdžio bandymas – prasidėjo dar 1927-aisiais, kai Kvinslendo universiteto (Australija) profesorius Tomasas Parnelis (Thomas Parnell) užsibrėžė tikslą savo studentams pademonstruoti, jog trapumu pasižymintis anglies degutas arba tiesiog smala (angl. – „coal tar pitch“), kurią plaktuko smūgiu galima sutrupinti į gabalėlius, iš tiesų kambario temperatūroje yra ne kietas kūnas, o skystis (tik ...
(7) 2012-04-13 1
Gali būti, jog netolimoje ateityje vairuotojams nebereikės keiksnoti gatvėse pasitaikančių duobių. Maža to, visai realu, jog kai kurie vairuotojai stengsis tyčia į jas pataikyti. Kad automobilio ratas suslėgtų duobėn įmestą nedidelę plastikinę pakuotę su neniutoniniu skysčiu, kuris smūgio momentu sukietėtų ir duobę užlygintų. Ne tik užlygintų, bet ir išgelbėtų vairuotoją ir kitus vairo brolius nuo neišvengiamybės po sunkios žiemos reguliuoti pakabos geometrij...

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos