Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Medžiagos ir jų savybės
 
 

Medžiagos ir jų savybės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2011-04-25 0
Nuo 2007 metų visame pasaulyje elektroninėse laikmenose – magnetiniuose ir optiniuose diskuose bei juostose – išsaugota apie 300 eksabaitų (3∙10²⁰ baitų) informacijos. Nepaisant šio milžiniško kiekio, elektroninių laikmenų paklausa tik didėja, o tai reiškia, kad mokslininkai turi surasti būdų, kaip efektyviau ir greičiau patalpinti informaciją.
(0) 2018-06-05 31
Vorų šilkas ilgai išlaikė stipriausios natūralios biologinės medžiagos titulą. Mokslininkai daugelį metų įvairiais būdais jį bandė panaudoti, stengėsi sukurti kažką naujo ir net pagerinti jo savybes. Panašu, kad dabar „KHT Karališkojo technologijų instituto“ mokslininkams pavyko pasiekti akivaizdų progresą. Jie skelbia, kad sukūrė naują biologinę medžiagą iš medžio nanovamzdelių, kurie pagerina vorų šilko rekordą.
(0) 2011-02-23 0
Neseniai prestižiniame žurnale „Nature Nanotechnology“ pasirodžiusiame straipsnyje Valstybinio Arizonos universiteto Biodizaino instituto (JAV) profesorius Nondžianas Tao (Nongjian Tao) aprašė, kaip galima sumaniai valdyti vienos molekulės elektrinį laidumą į pagalbą pasitelkiant mechanines jos savybes.
(0) 2017-08-21 14
Žemės magnetinį lauką kuria skysto branduolio judėjimas. Kitose uolinėse planetose ir jų palydovuose kadaise panašus magnetinis laukas irgi galėjo egzistuoti, bet dabar jo nebeliko, nes jų branduoliai sustingo.
(0) 2010-10-22 1
Dešimtmečiais mokslininkai ieškojo magnetinių vienpolių - izoliuoto magnetinio krūvio, kuris gali judėti taip pat laisvai, kaip ir elektrinis krūvis. Gamtoje magnetiniai poliai egzistuoja tik porose, tačiau tyrėjų komanda iš Paul Scherrer instituto (Šveicarija) ir Dublino universitetinio koledžo sugebėjo sukurti magnetinių vienpolių kvazidaleles.
(0) 2019-10-10 38
„Tufts“ universiteto mokslininkai sukūrė ypatingą šilką - jis gali susiraukšlėti, sukurdamas sudėtingus raštus, o tada vėl išsitiesti. Šis ciklas gali būti kartojamas vėl ir vėl. Tai - nemenkas pasiekimas, tik kam toks šilkas galėtų būti panaudotas?
(0) 2019-03-08 4
Ar įmanoma girdėti skirtumą tarp karšto ir šalto vandens? „Condiment Junkie“ kompanija, kuri specializuojasi įvairių garsų reklamoms kūrimu, nusprendė rasti atsakymą į šį klausimą ir taip pagerinti savo vandens garsų kokybę reklamose.
(0) 2016-04-11 17
Kaip gerai, kad yra itin didele sparta filmuojančios vaizdo kameros! Nes žiūrint tikrovės režimu, visi šūviai į kukurūzų krakmolo ir vandens (santykiu 1 : 1,5-2) pripildytus balionus baigtųsi banaliu išsitaškymu. Tačiau supersulėtintuose kadruose pasimato tokie neniutoninių skysčių dinamikos fejerverkai, kokių nepamatysi jokiame fantastiniame filme. Ačiū "Kiemo Mokslinčiams" iš Youtube. O jų arsenalą šįkart sudarė: grandininis pjūklas, pneumatinis šautuvas ir... golfo kamuoliukų kalibro užtaisus svaidanti savadarbė, bet taipogi pneumatinė "bazuka".
(0) 2013-03-26 5
Tas pats kūnas, tačiau viename (drūtajame) gale – nesuskaldomas net daužant kūju, kitame (laibajame) – dūžta į miltus nuo švelniausio įbrėžimo, suardydamas visą kristalą. Tai – „Princo Ruperto lašu“ vadinamas stiklo lydinys. 130 tūkst. kadrų per sekundę sparta nufilmuotas ir sulėtintas vaizdo siužetas atskleidžia, kaip „Ruperto lašas“ ne suyra, o tiesiog susprogsta, virsdamas stiklo dulkių debesiu.
(0) 2015-09-18 7
Informacijos įvedimui ir išmaniųjų telefonų valdymui vis dažniau pasitelkiamos specialios lazdelės, taip pat naudojamas bevielis įkrovimas. Maža to, dizaineriai siekia pranokti vienas kitą vis plonesnių modelių kūrimu. Sudėjus visą tai į visumą, įtaisus pradeda veikti intensyvesnė abipusė elektromagnetinė interferencija. Tai verčia keisti įrenginio vidaus komponentų išdėstymą, arba pagerinti trikdžius sukeliančių mazgų ekranavimą, ką ir siekia padaryti kompanija TDK.
(0) 2012-04-12 0
Nors šiais laikais mes daugiausia bendraujame elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis, popieriaus suvartojimas nuo 1980-ųjų išaugo beveik dvigubai. Daugiausia popieriaus suvartoja belgai: per metus kiekvienam gyventojui tenka po 8,51 medžio, skelbia „The Economist”.
(0) 2017-12-27 7
<em>Pirmą kartą mokslininkai užfiksavo keistą skysčių judėjimo fenomeną, kuris iki šiol buvo prognozuotas teoriškai, bet niekada nebuvo užfiksuotas gamtoje.</em>
(0) 2014-10-07 0
Plonais sluoksniais arba plonomis dangomis vadinami medžiagų sluoksniai, kurių storis siekia nuo vieno monosluoksnio (sluoksnis, kurį sudaro vienas atomų arba molekulių sluoksnis) iki keletos mikrometrų (1 mikrometras yra 10^-6 m).
(0) 2017-02-09 26
Varlės gal ir negali būti laikomos ypač patraukliais gyvūnais, tačiau vis dėlto, jos slepia mokslui iš tiesų įdomių dalykų. Štai, kad ir jų liežuvis – jis bent 50 kartų lipnesnis už bet kokią žmogaus sukurtą medžiagą.
(0) 2018-11-14 44
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip kuro celėse pagaminti vandenilį yra dirbtinė fotozintezė, padalijanti vandenį į vandenilį ir deguonį. Tačiau tokie prietaisai, užtikrinantys šį procesą, vis dar turi rimtų efektyvumo problemų. Visgi, Berklio laboratorijos mokslininkai sukūrė naują hibridinį įrenginį, kuris gali sugeneruoti dalį energijos, kuri kitais atvejais būtų laikoma atlieka. Tad dabar gaunama dviguba nauda - gaminant vandenilį dar gaunama ir elektros energijos.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos