Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mėnulio formavimasis
 
 

Mėnulio formavimasis

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-11 9
Nieko nėra amžino – milijardus metų mūsų planetą lydintį nakties šviestuvą irgi graužia laiko rūdys. Dabar mokslininkai sugalvojo, kaip tai gali vykti. TL;DR Cherchez la Femme
(0) 2020-09-08 11
Geležis ypatingai lengvai reaguoja su deguonimi – su tuo susiduriame kiekvienas, kai rūdija metaliniai įrankiai ar prietaisai. Žemėje geležis dažnai randama būtent junginiuose su deguonimi, pavyzdžiui kaip mineralas hematitas. Dabar hematito pirmą kartą aptikta ir Mėnulyje.
(0) 2020-09-01 11
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime pasaulyje tautos, kuri neturėtų padavimų apie Mėnulį, kaip ir apie Saulę. Mokslininkai irgi nuo seniausių laikų – dar tų, kai jie vadinosi ne mokslininkais, o (gamtos) filosofais – stebėjo Mėnulį ir bandė suprasti, kas tai yra, kas ten vyksta, kiek jis panašus į Žemę. Pirmieji teleskopai parodė Mėnulio reljefą, kalnus ir įdubas, pavadintas jūromis. Bene pirmajame fantastiniame romane figūravo kelionė į Mėnulį, tokia kelionė buvo ir pirmojo fantastinio kino filmo siužetas. 1969 metais tokia kelionė įvyko ir realybėje. Dabar vis kalbama apie žmonių sugrįžimą į Mėnulį ir ilgalaikų tyrimų stočių, o gal net ir gyvenviečių, įrengimą.
(0) 2020-07-27 11
Mėnulis atsirado tada, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Smūgis išmušė dalį Žemės medžiagos į orbitą, o dalis šios medžiagos susikaupė į palydovą. Visa tai nutiko pačioje Saulės sistemos jaunystėje, maždaug prieš 4,5 milijardo metų. Bet kada tiksliau?
(0) 2020-03-13 11
2024 metais NASA planuoja sugrąžinti žmones į Mėnulį – nuskraidinti astronautus į palydovo pietų ašigalį. Viena iš svarbių pasirengimo misijai dalių yra kuo tikslesnių duomenų apie misijos vietas surinkimas.
(0) 2020-02-07 6
Viena iš priežasčių, kodėl tyrinėjame kitus dangaus kūnus, yra geresnis supratimas apie Žemę, jos struktūrą ir evoliuciją. Ypač tam naudingas Mėnulis: per visus puspenkto milijardo metų jį daužė labai panašūs asteroidai, kaip ir Žemę, į jį švietė ta pati Saulė – taigi, tyrinėdami Mėnulį galime suprasti kai kuriuos Žemės istorijos veiksnius. Bet, pasirodo Mėnulis mums gali duoti daug daugiau: informacijos ne tik apie Žemės geologinę istoriją, bet ir apie gyvybę.
(0) 2020-01-11 19
Šiandien mūsų palydovas neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Praeities magnetinio lauko stiprumą galima nustatyti tyrinėjant uolienas: stingstančioje uolienoje magnetiški atomai ar junginiai išsidėsto išilgai magnetinio lauko linijoms, o kuo stipresnis magnetinis laukas, tuo tvarkingesnis išsidėstymas. Seniausi ištirti Mėnulio akmenys sustingo veikiami dvigubai stipresnio magnetinio lauko, nei šiandieninis Žemės.
(0) 2019-11-06 4
Mėnulis - nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą. Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės! Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai!
(2) 2019-11-03 19
Mūsų palydovas Mėnulis susiformavo, kai į Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja. Egzistuoja du modeliai, kas vyko po to.
(0) 2019-10-08 12
Didžiausias Mėnulyje ir vienas didžiausių Saulės sistemoje krateris, Pietų poliaus – Aitkeno baseinas, susiformavo, kai į jauną Mėnulį trenkėsi didelis asteroidas.
(0) 2019-09-25 9
Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“ atsiuntė naujus keistos medžiagos vaizdus. Šią medžiagą jis rado netoli nedidelio kraterio tolimoje Mėnulio pusėje, rašo „Sciene Alert“.
(0) 2019-05-21 15
Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai nustatė, kad Mėnulio vidus ataušo ir dėl to šis dangaus kūnas pradėjo trauktis „kaip razina“. Tai visame jo paviršiuje paliko uolėtų traukos jėgos žymių. NASA nustatė, kad Žemės palydovo paviršius yra išvagotas ne tik asteroidų smūgių, tačiau ir vis dar aktyvios seisminės veiklos.
(0) 2019-05-07 4
Dabartinis Mėnulio atsiradimo modelis teigia, kad mūsų palydovas susiformavo po didžiulio susidūrimo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Susidūrimo metu dalis Žemės ir Tėjos išlėkė į orbitą, o dalis šios medžiagos vėliau susijungė į Mėnulį.
(0) 2018-09-18 4
Mėnulio paviršiuje egzistuoja smulkių dulkių juostos, vadinamos vingiais ar sūkuriais (angl. swirls). Jų ilgis siekia 1-5 kilometrus, nors ilgiausia driekiasi net 60 kilometrų.
(0) 2018-08-01 13
Šiandien Mėnulis yra visiškai sausas atmosferos neturintis kūnas. Po jo paviršiumi ir kai kuriuose ašigalių krateriuose egzistuoja vandens ledo, tačiau skysto vandens ten tikrai nerasime, o paviršiuje esančios dujos nesudaro ilgalaikio apvalkalo.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos