Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mėnulio paslaptys
 
 

Mėnulio paslaptys

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-02-23 5
Krateris, užimantis beveik ketvirtadalį Mėnulio paviršiaus, atskleidė naują informaciją apie natūralus Žemės palydovo formavimąsi. Ir išvados turi didžiulę reikšmę, teigia mokslininkai.
(0) 2020-12-04 26
Ant Mėnulio paviršiaus nusileidęs Kinijos kosminis zondas baigė rinkti grunto mėginius dar netyrinėtoje mūsų planetos gamtinio palydovo dalyje ir ruošiasi paleisti kapsulę, pargabensiančią šiuos pavyzdžius į Žemę, ketvirtadienį pranešė Pekinas.
(17) 2020-12-02 22
Ant Mėnulio paviršiaus sėkmingai nusileidęs Kinijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo gręžti gruntą, tikintis pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius parsigabenti mėginių iš mūsų planetos palydovo.
(0) 2020-11-25 7
Kinija pradėjo ambicingą Mėnulio tyrimų misiją, antradienį paleidusi raketą su aparatu, turinčiu pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius pargabenti mėginių iš Žemės palydovo.
(0) 2020-11-03 4
Prieš savaitę paskelbti du atradimai, susiję su vandeniu Mėnulyje. Kad Mėnulyje yra vandens, apskritai žinome jau daugiau nei dešimt metų – tada atliktų bandymų metu į kosmosą išmestose paviršiaus dulkėse užfiksuoti vandens molekulių pėdsakai.
(0) 2020-10-27 10
Praėjusią savaitę anonsavusi būsimą pranešimą, pirmadienio vakarą NASA paskelbė, kad Saulės apšviestoje pusėje pirmąkart pastebėtas vanduo.
(0) 2020-09-01 11
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime pasaulyje tautos, kuri neturėtų padavimų apie Mėnulį, kaip ir apie Saulę. Mokslininkai irgi nuo seniausių laikų – dar tų, kai jie vadinosi ne mokslininkais, o (gamtos) filosofais – stebėjo Mėnulį ir bandė suprasti, kas tai yra, kas ten vyksta, kiek jis panašus į Žemę. Pirmieji teleskopai parodė Mėnulio reljefą, kalnus ir įdubas, pavadintas jūromis. Bene pirmajame fantastiniame romane figūravo kelionė į Mėnulį, tokia kelionė buvo ir pirmojo fantastinio kino filmo siužetas. 1969 metais tokia kelionė įvyko ir realybėje. Dabar vis kalbama apie žmonių sugrįžimą į Mėnulį ir ilgalaikų tyrimų stočių, o gal net ir gyvenviečių, įrengimą.
(0) 2020-07-27 11
Mėnulis atsirado tada, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Smūgis išmušė dalį Žemės medžiagos į orbitą, o dalis šios medžiagos susikaupė į palydovą. Visa tai nutiko pačioje Saulės sistemos jaunystėje, maždaug prieš 4,5 milijardo metų. Bet kada tiksliau?
(1) 2020-07-08 19
Iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje dominuoja didžiulės tamsios žemumos – jūros. Jos susidarė milžiniškų vulkaninių išsiveržimų metu palydovo jaunystėje. Tuo tarpu tolimojoje pusėje yra daugybė kraterių, o jūrų – beveik ne. Kodėl?
(2) 2020-02-27 36
Tolimoji Mėnulio pusė jau ilgą laiką yra apipinta įvairiausiomis istorijomis apie ateivius ar kitokias gyvybės formas, apie kurias Žemėje dar nežinome. Apie šią vietą yra sukurta ir nemažai filmų, dar labiau skatinančių žmonių vaizduotę.
(1) 2020-02-19 9
Šių metų pirmasis supermėnulis dangų papuošė vasario 9 d. Supermėnuliu paprastai vadinama didžiausia įmanoma Mėnulio pilnatis. Tai yra labai apytikslis apibrėžimas ir iš esmės reiškia, kad tuo metu pilnas Mėnulis yra arčiausiai Žemės ir tuomet atrodo didžiausias.
(0) 2020-02-07 6
Viena iš priežasčių, kodėl tyrinėjame kitus dangaus kūnus, yra geresnis supratimas apie Žemę, jos struktūrą ir evoliuciją. Ypač tam naudingas Mėnulis: per visus puspenkto milijardo metų jį daužė labai panašūs asteroidai, kaip ir Žemę, į jį švietė ta pati Saulė – taigi, tyrinėdami Mėnulį galime suprasti kai kuriuos Žemės istorijos veiksnius. Bet, pasirodo Mėnulis mums gali duoti daug daugiau: informacijos ne tik apie Žemės geologinę istoriją, bet ir apie gyvybę.
(5) 2019-12-19 24
Franzas von Gruithuisenas yra mokslui didžiai nusipelnęs žmogus. Jo sukurti prietaisai iki šiol naudojami medicinoje. Tai jis pirmasis iškėlė hipotezę, kad Mėnulio krateriai buvo sukurti meteoritų smūgių. Ir jis pirmasis pamatė žiburius Veneroje. Būtent šio mokslininko vardu pavadintas Gruithuiseno krateris mėnulyje. Genijus? Galbūt, bet jis Mėnulyje taip pat aptiko miestą ir manė, kad Veneroje auga džiunglės.
(0) 2019-11-06 4
Mėnulis - nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą. Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės! Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai!
(2) 2019-11-03 20
Mūsų palydovas Mėnulis susiformavo, kai į Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja. Egzistuoja du modeliai, kas vyko po to.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos