Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mėnulio poveikis Žemei
 
 

Mėnulio poveikis Žemei

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(35) 2020-03-09 33
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus atvejus, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus tiek pat nusileidžia.
(2) 2019-01-31 35
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(2) 2018-06-24 15
Kuo vyresni tampame, tuo dažniau ima atrodyti, kad laikas pradeda eiti greičiau. Panašu, kad iš tikrųjų viskas yra netgi atvirkščiai: bėgant laikui, mūsų dienos Žemėje darosi vis ilgesnės. O visa tai dėl Mėnulio įtakos mūsų planetos rotacijai, skelbia businessinsider.com.
(0) 2016-12-25 31
Beveik trijų tūkstančių metų amžiaus duomenys apie Saulės užtemimus leido tiksliau įvertinti, kaip nuo tada pakito paros trukmė. Šie rezultatai prieštarauja teorinėms prognozėms ir suteikia daug galimybių patikrinti Žemės struktūros modelius.
(0) 2016-10-18 -5
Savaitgalį galėjome mėgautis supermėnulio vaizdu. O lapkričio 14 d. danguje vyks dar vienas išskirtinis reiškinys, kai mėnulio pilnatis atrodys net 14 procentų didesnė nei tuomet, kai būna arčiausiai Žemės.
(15) 2016-03-21 -9
Žmogus yra gamtos dalis, tad, jei Mėnulis savo gravitaciniu lauku judina jūras ir vandenynus, teoriškai pilnatis gali veikti ir žmones, juk 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, sako psichiatras Mindaugas Šablevičius.
(2) 2016-02-16 51
Žmonija gyvena nedidelėje žalioje planetoje turėdama vienintėlį palydovą, su kuriuo skrieja apie geltoną žvaigždę kartu su kitomis septyniomis planetomis bei nesuskaičiuojamais kosminiais objektais, santykinai neblogai pažįstamais mokslo vystymosi dėka. Bet kas būtų, jeigu įvykiai vystytųsi pagal kitokį scenarijų ir mūsų sistema atrodytų visai kitaip ?
(1) 2014-04-11 1
Apie pilnaties poveikį žmonėms daug rašyta ir kalbėta: kad tada žmonės gali lengvai išprotėti, kad pilnaties metu padaugėja savižudybių ar epilepsijos priepuolių skaičius, paūmėja psichinės ligos. Matematikų kalba „pilnatis veikia“ reiškia žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimus. Kaip tai paaiškinti?
(16) 2013-05-23 5
Žemė nuo savęs Mėnulį stumia vis labiau – natūralus planetos palydovas nuo Žemės tolsta greičiau nei kada nors anksčiau per pastaruosius 50 mln. metų, rašo "NewScientist.com". Mokslininkai apie tokius Mėnulio orbitos spartumo pokyčius sprendžia iš naujo potvynių ir atoslūgių modelio. Be to, tyrimo rezultatai tyrėjams sudaro galimybes tiksliau įvertinti tikrąjį Mėnulio amžių – ši mįslė mokslininkus erzina jau seniai.
(2) 2012-07-12 0
Pasirodo, regolitu vadinamos Mėnulio dulkės – ne tokios jau ir nekaltos, kokios gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. D. Linarsono (D. Linnarsson) su kolegomis parašytame straipsnyje, pavadinimu „Toxicity of Lunar Dust“ („Mėnulio dulkių nuodingumas“) atskleidžiami netikėti tyrimų rezultatai, bylojantys apie mūsų palydovą dengiančio regolito pragaištingumą sveikatai. Mėnulio dulkės žudo. Ne visada padės ir skafandras.
(0) 2012-06-21 0
Pasirodo, didžiausiame pasaulio atomų greitintuve taip pat vyksta potvyniai bei atoslūgiai. Mėnulis, kuris savo gravitacija traukia Žemės vandenynus, panašiai veikia ir Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), tad fizikams reikia periodiškai perreguliuoti šį ypač jautrų įrenginį, praneša „Space.com“.
(3) 2011-11-05 0
Keturių futbolo aikščių dydžio asteroidas 2005 YU55 lapkričio 8 d. praskries netoli Žemės. Tokio kalibro „akmenėlio“ mūsų planetos apylinkėse nebūta jau 35-erius metus. Artimiausias asteroido trajektorijos taškas nuo Žemės nutolęs vos per 325 tūkst. km – taigi, yra vidinėje Mėnulio orbitos pusėje. NASA patikino, jog jokios grėsmės Žemei 2005 YU55 nekelia. O kaipgi ištikimasis Žemės palydovas? Ar Mėnulis šiuo atveju yra saugus?
(10) 2011-04-19 14
Nuo seno žemdirbiai tikėjo, kad mėnulio fazės veikia mūsų gyvenimo ritmą bei daro įtaką aplinkai. Per jaunatį buvo stengiamasi sodinti pomidorus, agurkus, kopūstus, o mėnuliui dylant – morkas, bulves, ridikus, burokus. Moterys, norėjusios tankių bei stiprių plaukų, juos kirpdavo per jaunatį, o per priešpilnį pakirptos kasos augdavo daug greičiau. Ar ir šiandien verta pasitikėti mėnulio įtaka?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos