Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Merkurijus
 
 

Merkurijus

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(3) 2020-08-18 6
Ilgai neišspręsta Saulės sistemos problema buvo tai, kad Merkurijaus orbita nebuvo tokia, kokia ji turėtų būti pagal Isaaco Newtono skaičiavimus.
(0) 2020-07-17 8
Neįprasta arčiausiai Saulės esančios planetos Merkurijaus sudėtis galėjo susidaryti dėl prieš kelis milijardus metų įvykusio susidūrimo. Bent jau taip teigia naują tyrimą atlikę mokslininkai.
(0) 2020-03-30 24
Remiantis naujai pasirodžiusio mokslinio tyrimo rezultatais, tikėtina, jog arčiausiai Saulės esančiame mūsų kaimyne, Merkurijuje, yra viskas, ko gali reikėti gyvybės egzistavimui.
(0) 2020-03-18 8
Dar 2012 metais zondo MESSENGER duomenys patvirtino, kad Merkurijaus paviršiuje yra vandens ledo. Ypatingai karštoje planetoje ledas išlieka tik arti ašgialių esančių kraterių dugne, kur niekad nešviečia Saulė. Panašių kraterių yra ir Mėnulyje, tačiau ten ledo gerokai mažiau, taigi kyla klausimas, kodėl.
(2) 2019-12-11 67
Jei kas nors jums pasakytų, kad kokia nors planeta yra 1300 kartų didesnė už Žemę – ar lengvai įsivaizduotumėte realų jos dydį? Arba jei kas nors pasakytų, jog ji nutolusi nuo mūsų per 150 mln. kilometrų?
(0) 2019-11-11 2
Paruoškite savo Saulės teleskopus (ir žinoma, tikėkitės gero oro)  – kadangi pirmadienį, lapkričio 11 d., bus galima stebėti Merkurijų, praskrijantį prieš Saulę. Šis įvykis oficialiai yra vadinamas tranzitu – jo metu planetos keliauja per mums regimą Saulės diską. Šiais metais tranzitas bus matomas Europoje, Afrikoje ir Amerikoje  – nuo 14.35 iki 20.04 val. Lietuvos laiku.
(0) 2019-04-26 12
Artimiausia Saulei planeta Merkurijus gerokai skiriasi nuo kitų uolinių planetų Saulės sistemoje: jos branduolys yra labai didelis. Merkurijaus branduolys sudaro apie 85% planetos masės, kai tuo tarpu Žemėje šis santykis yra maždaug 1/3. Dar 2007 metais pastebėta, kad Merkurijus, sukdamasis aplink savo ašį, truputį „linguoja“ – tai reiškia, kad jis turi skystą branduolį.
(0) 2019-04-25 3
Nors Merkurijus yra palyginti arti Žemės, tačiau tai – radikaliai kitokia planeta. „Norime geriau suprasti, kodėl taip atsitiko, kodėl gyvybė atsirado Žemėje, o ne Merkurijuje“, – teigia į šią planetą skriejančios misijos „BepiColombo“ mokslininkė Elsa Montagnon.
(9) 2019-03-20 25
Dar mokykloje išmokote, kad Saulės sistema yra praktiškai plokščia. Jos centre yra Saulė, o tada rikiuojasi planetų orbitos. Merkurijus sukasi pirmas, už jo - Veneros, Žemės, Marso ir kitų planetų orbitos. Bet ar žinote, kuri planeta Žemei yra artimiausia? Manote, kad tai - Marsas? O gal Venera? Iš tiesų tai - Merkurijus. Dar daugiau - Merkurijus yra artimiausia planeta visoms kitoms Saulės sistemos planetoms.
(0) 2017-10-10 8
Merkurijus, artimiausia Saulei planeta, beveik neturi atmosferos, tačiau MESSENGER zondas ją vis tiek sugebėjo ištirti ir charakterizuoti.
(0) 2017-07-11 23
Europos ir Japonijos mokslininkai išdidžiai pristatė „BepiColombo“ erdvėlaivį, kuris leisis į septynerių metų trukmės kelionę į Merkurijų – vieną iš paslaptingiausių Saulės sistemos planetų.
(5) 2017-04-20 13
Žemė yra apvali, Merkurijus yra karščiausia planeta, o Saulė – geltona. Tikriausiai, galvojate, kad tai yra paprasti ir visiems žinomi faktai, tačiau dažnai visuomenėje paplitę faktai apie Saulės sistemą bei kosmosą yra neteisingi.
(0) 2017-04-07 22
Žemė yra apvali, Merkurijus yra karščiausia planeta, o Saulė – geltona. Tikriausiai, galvojate, kad tai yra paprasti ir visiems žinomi faktai, tačiau dažnai visuomenėje paplitę faktai apie Saulės sistemą bei kosmosą yra neteisingi.
(0) 2016-10-07 20
Žemė – vienintelis Saulės sistemos kūnas, turintis tektonines plokštes, kurios juda viena kitos atžvilgiu ir taip formuoja paviršiaus darinius. Tačiau atrodo, kad Merkurijus irgi yra tektoniškai aktyvus.
(0) 2016-09-15 17
Tam, kad būtų įmanoma ištirti arčiausiai Saulės esančią planetą – Merkurijų, mokslininkai turėjo sukurti technologijas, pralenkiančias laiką. Taip LRT.lt sako „BepiColombo“ misijos „tėvas“ Johannesas Benkhoffas. „Padarėme jau beveik viską. Iki starto liko kiek mažiau nei 600 dienų. Dabar ruošiamės dviem dideliems testams, kuriuos turime atlikti. [...] Po to zondus jau bus galima gabenti į Gvianos kosminį centrą Prancūzijoje ir paleisti į kosmosą“, – teigia jis.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos