Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas ir gamta
 
 

Mokslas ir gamta

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-03-23 1
Krevetės gal ir nėra didelės, bet kai kurios jų pasižymi unikaliais gebėjimais. Štai, pavyzdžiui, spragsinčiųjų krevečių šeimos – alpheidae – atstovai geba generuoti tokią smūginę jėga, kad vandenyje susidaro superkarštos plazmos smūginė banga, gebanti imobilizuoti auką ar sugriauti priedangą. Todėl nenorėtų nustebti, kad pažaboti tokią supergalią užsimanė ir mokslininkai rašo engadget.com.
(0) 2019-03-22 -8
Prieš 66 mln. metų į Žemę nukritęs asteroidas išnaikino čia gyvenusius milžinus, kurie šiandien mums yra paslaptingiausi ir įspūdingiausiai padarai, kada nors vaikščioję žeme. Paukščiai yra vieninteliai dinozaurų giminaičiai, išgyvenę šį išbandymą – vėliau jie, kartu su ankstyvaisiais žinduoliais, ėmė klestėti, taip pradėdami naują etapą, kuriame dinozaurų jau nebebuvo.
(9) 2019-03-20 1
Kaip dalykas, kuris galėtų išsaugoti planetą, saulės geoinžinerija (angl. solar geoingineering) turi ganėtinai nemažai priešų.
(2) 2019-03-19 45
Retieji žemės elementai yra labai naudingi ir naudojami praktiškai viskam: nuo išmaniųjų telefonų iki saulės energijos jėgainių gamybos. Visgi, išgauti šiuos elementus iš žemės yra ganėtinai sudėtinga, procesas reikalauja didelių finansinių sąnaudų, o ir aplinkai tokia veikla yra žalinga. Bet visa tai gali pasikeisti.
(8) 2019-03-16 41
Dirvožemis yra tarsi jautri, lengvai pažeidžiama gyvoji Žemės oda ir vienas vertingiausių išteklių. Šis gyvybiškai svarbus resursas, deja, sparčiai senka – per pastaruosius 150 metų buvo prarasta pusė planetos dirvožemio. Svarbiausias šių dienų žemės ūkio mokslo iššūkis – pateikti žinias, skatinančias imtis priemonių dirvožemio gyvybingumui atkurti bei išsaugoti.
(4) 2019-03-14 14
Japonijos mokslininkų komanda sėkmingai suaktyvino 28 000 senumo suledėjusios mamutės ląsteles, implantuodami jas į pelės ląsteles. Tačiau vargu ar tarp mūsų netrukus jau vaikščios gaur
(1) 2019-03-13 6
Pas kaunietį ant palangės kone keturiasdešimt metų pragulėjo mamuto iltys, spėjama, datuojamos tūkstančiais metų prieš mūsų erą. Žvyro karjero viršininku dirbęs Vilimas Zablockis sukaupė nemenką priešistorinę kolekciją. Radiniai – akmens amžiaus ir vėlyvojo ledynmečio laikotarpio.
(2) 2019-03-11 0
Paskutinio ledynmečio pabaigoje, maždaug 35-90 proc. didelių gyvūnų (dar vaidinamų megafauna), gyvenusių už Afrikos ribų – išnyko. Žmonės šiuo atveju yra vieni pagrindinių įtariamųjų, tačiau įrodymai, kad mūsų protėviai privertė didžiuosius gyvūnus išnykti yra labai riboti. Tačiau naujas atradimas rodo, kad didieji tinginiai (angl. ground sloths), tuo metu gyvenę ant žemės, tikrai buvo medžiojami ir valgomi žmonių.
(3) 2019-03-11 28
Neišžvalgyta gilumų legenda laikoma Didžioji žydroji skylė Belize nuo seno kaitina žmonių vaizduotę. Manoma, kad ji saugo ne tik jūros pabaisas, bet ir majų paslaptis.
(0) 2019-03-08 1
Kai kurie ledkalniai atrodo balti. Kiti – mėlyni. Bet turbūt vertingiausi yra tie, kurie yra smaragdo žalumo. Pat XX a. pradžios jūreiviai ir tyrinėtojai retkarčiais matydavo šiuos keistus žaliuosius ledkalnius – arba nefritkalnius (angl. jadeberg) – plūduriuojančius pilkame Antarkties kraštovaizdyje.
(0) 2019-03-01 13
Rasti gyvybę už Žemės ribų norime jau senai, tačiau yra labai sunku nuspręsti kur tai pradėti daryti. Tamsūs ir šalti Saturno palydovo Encelado ir Jupiterio palydovo Europa vandenynai gali būti viena iš vietų kur nežemiška gyvybė egzistuoja. Tuo tarpu dulkėtas ir sausas Marso paviršius atrodo kaip visiškai priešinga vieta, tačiau mokslininkams pavyko rasti itin svarbią užuominą.
(0) 2019-02-25 5
„Apsnigti žiemos miškai atrodo kaip pasaka. Tačiau pagrindiniai tokios pasakos personažai yra snaigės!
(27) 2019-02-19 10
Tai yra gana juokinga: genetiškai modifikuotas maistas. Na gerai, gal ir ne toks juokingas, bet žmonių reakcija į jį – tai tikrai.
(3) 2019-02-19 -4
Pastaraisiais metais mokslininkai įspėja dėl kai kurių gyvūnijos atstovų nykimo. Nors atrodo, kad vabzdžių nepasiilgtume, drastiškai jų mažėjant visame pasaulyje, mokslininkai įspėja, kad tai gresia katastrofišku visų ekosistemų žlugimu.
(0) 2019-02-19 5
Ne tik kosmosas ir Žemės vandenynai vis dar slepia daugybę paslapčių – pasirodo, nežinome ir kas gali dėtis mums po kojomis. Štai Žemės mantija, esanti tarp plutos ir išorinio planetos branduolio sluoksnio, turi savo sluoksnius – o mokslininkai tik dabar atrado, kad ribos tarp jų gali atrodyti kaip grubūs kalnynai arba lygios plynaukštės, kurias matome ant Žemės paviršiaus. Šis atradimas gali padėti atrasti ir seniai prarastus žemynus, kurie dabar ilsisi kažkur giliai po žeme.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos