Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslinė veikla Lietuvoje
 
 

Mokslinė veikla Lietuvoje

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-05-07 4
Vėžys kasmet pareikalauja milijonų gyvybių visame pasaulyje. Ši liga negailestinga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Norint išsaugoti kuo daugiau gyvybių, svarbus ne tik efektyvesnis gydymas, bet tikslesnė ir kuo ankstyvesnė diagnostika. Būtent prie to prisideda ir naujos kartos metodas, prie kurio sukūrimo dirba ir lazerininkai „Ekspla“.
(0) 2019-12-28 14
„Esu pažadėjęs surasti Jūratės gintarinių rūmų pamatus… kol kas nepavyko, bet ieškome toliau.“ – juokauja Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus. O kas iš tiesų yra povandeninė archeologija, ir kokie istoriniai turtai dunkso Baltijos jūros dugne?
(1) 2019-12-20 7
KTU studentų komanda „BeltaMom” sukūrė diržą nėščiosioms, kuris seka vaisiaus būklę nuo 2 nėštumo trimestro. Jo pagalba galima sekti dar įsčiose esančio kūdikio širdies ritmą, judesių skaičių, svorį ir vandenų kiekį. Jaunuolių idėja JAV vykstančiame „Silicon Valley Innovation Challenge“ konkurse pripažinta geriausia sveikatos priežiūros inovacijų kategorijoje.
(0) 2019-10-29 13
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkų grupė kartu su kolegomis iš Japonijos bei Latvijos atliko pasaulinio lygio tyrimus ir jo rezultatus publikavo prestižiniame mokslo žurnale, kur atrenkami patys novatoriškiausi ir mokslui reikšmingiausi straipsniai. Jų darbas padės kurti itin mažus lazerius, kurie galėtų prisidėti žmogaus organizmo viduje diagnozuojant daugelį ligų, tarp jų ir onkologines.
(1) 2019-09-30 77
Svajojate ant stogo išsikelti saulės kolektorių ir gamintis nemokamą energiją? Jūs tikrai ne vienas! Saulės energetikos populiarumas pasaulyje kyla eksponentiškai, o šio atsinaujinančio išt
(0) 2019-05-29 7
Išmaniosios apyrankės yra daugelio mėgstamas aksesuaras, kurio pagalba galime sekti savo fizinį aktyvumą, stebėti širdies ritmą. Naudojamos kaip laisvalaikio aksesuaras, daugelis tokių apyrankių negali pateikti tikslios informacijos apie galimas ją dėvinčio žmogaus sveikatos problemas. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiniu būdu atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas ir netgi mirtį.
(0) 2019-04-21 3
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemiko Rapolo Žilionio kartu su kolegomis iš Harvardo universiteto atlikti tyrimai vėl sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje kalbama apie plaučių vėžio tyrimus žmoguje ir pelėse, vainikavo daugiau nei trejus metus trukusį intensyvų darbą, rašoma pranešime spaudai.
(1) 2019-03-24 21
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamybos sąnaudas, kaštus, bet ir prailginti gyvavimo trukmę.
(0) 2019-03-21 3
„Ar žinojome, kad Baltijos jūros vandenyse, mūsų Lietuvos teritorije yra vykdomi povandeniniai tyrimai? Juos vykdo Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus su narų komanda. Kai parašiau mokslininkui ar sutiktų papasakoti, jis atsakė klausimu: o gal norėtumėte išplaukti į jūrą kartu su mūsų ekspedicija?“ - laidą pradeda vedėjas Ignas Kančys.
(2) 2019-03-08 46
Skaidrios polimerinės plėvelės plačiai naudojamos kaip LED ir jutiklinių ekranų, fotovoltinių elementų bei kitų įrenginių apsauginės dangos. Laikui bėgant, atsitiktiniai įbrėžimai ar kitokie pažeidimai kaupiasi plėvelių paviršiuje pablogindami jų optinį pralaidumą ir iškraipydami matomus vaizdus. Taigi, labai pageidautinos, nors vis dar sunkiai praktiškai realizuojamos, tokių plėvelių savybės - atsparumas mechaniniams pažeidimams ir geba užsigydyti pažeistą paviršių.
(0) 2019-03-02 3
„Gaia“, „Kepler“, „PLATO“, „TESS“, „JWST“ – tai keli brangiausių ir įspūdingiausių pasaulio kosminių observatorijų misijų pavadinimai. Vien Europos kosminės agentūros observatorija „Gaia“ stebi daugiau nei milijardą mūsų galaktikos žvaigždžių. Kaip prie šių tyrimų prisideda Lietuvos astronomai?
(0) 2019-02-27 26
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė rado būdą, kaip pagaminti padidinto stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus. Padidinto stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas – trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas – naftos perdirbimo pramonės atliekos, ir tam tikras aktyvatorius. KTU laboratorijoje sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso.
(0) 2019-02-26 3
Išmanūs daiktų interneto (angl. Internet of things, IoT) sprendimai jau nėra tik fantazijos. Nuolat atsirandančios naujovės vis labiau populiarėja tarp vartotojų, pakeisdamos ne tik jų kasdienybę, bet ir kai kuriuos įpročius. Tačiau ar susimąstome, kokį kelią naujieji išradimai „nuėjo“, kol atsidūrė galutinių vartotojų rankose? Kaip viskas prasidėjo? O ką mokslininkai kuria šiuo metu, kai rinkoje jau apstu daiktų internetu paremtų produktų?
(1) 2019-02-20 19
Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys yra pasakęs: Lietuvoje neturime naudingų išteklių, todėl turime naudoti kitą gamtos dovaną – lietuvių protus. Ir iš tiesų – turime puikius mokslininkus, inovatyvius startuolius, šalies sostinė nevengia bandyti naujas technologijas. O kaip su karyba? Žinome apie automatinį ginklą „Vytis“ – bet nejaugi tai viskas, ką šioje srityje nuveikė lietuviai?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos