Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Neutroninės žvaigždės
 
 

Neutroninės žvaigždės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-12-05 3
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-11-17 7
Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtas prietaisas NICER stebi neutroninių žvaigždžių spinduliuotę ir kartais įvykstančius žybsnius. Žybsniai nutinka tada, kai dvinarėje sistemoje esanti neutroninė žvaigždė prisiryja daug medžiagos iš kompanionės. Medžiaga nenukrenta tiesiai į neutroninę žvaigždę, bet suformuoja aplink ją akrecinį diską. Pasiekęs tam tikrą kritinį tankį, diskas palyginus greitai ima kristi ant žvaigždės, sukelia ten termobranduolines reakcijas ir trumpam paryškina spinduliuotę.
(0) 2019-10-02 12
Neutroninės žvaigždės yra tankiausi objektai Visatoje, neskaitant juodųjų skylių. Jų tankis ir slėgis yra toli gražu nepasiekiami laboratorijos sąlygomis, todėl nedaug žinome ir apie tikslias sąlygas jų gelmėse. Nuo šių sąlygų priklauso, kokią didžiausią masę gali pasiekti neutroninė žvaigždė – dar didesnės masės kūnas nebeatlaiko savo paties gravitacijos ir pavirsta juodąja skyle.
(0) 2019-09-15 4
Galaktikoje NGC 6946, dar žinomoje kaip Fejerverkų galaktika dėl sparčiai besiformuojančių žvaigždžių, aptiktas labai trumpai žybtelėjęs stiprus rentgeno spindulių šaltinis.
(4) 2019-09-13 13
Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina – būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greičiu ir didžiuliais pagreičiais, todėl ir gravitacines bangas skleidžia stiprias.
(0) 2019-09-10 17
Kosmose žmonija turi daugybę įvairiausių palydovų ir instrumentų, padedančių mums stebėti ne tik mūsų galaktiką, bet ir aplinkinę Visatą. Šį kartą NASA „NuSTAR“ – kosminėje erdvėje esantis rentgeno teleskopas, užfiksavo keletą paslaptingų ir šviesių rentgeno šviesos šaltinių, kurie atrodė kaip žalios ir mėlynos spalvos dėmės. Kas keisčiausia, kad po vos po kelių dienų šios šviesos išnyko.
(0) 2019-08-08 26
„Antra žvaigždė iš dešinės, ir tada tiesiai iki paryčių“ – tokiomis nuorodomis vadovaudamasis Piteris Penas pasiekia Niekados žemę, bet kelionė sekant žvaigždes yra toli gražu ne vien pasakų išmonė. Nuo seniausių laikų žmonės kelionėse naudodavosi informacija, matoma danguje. Ilgus šimtmečius astronomija turėjo labai svarbų praktinį pritaikymą – pagerinti navigacijos tikslumą. Gali atrodyti, kad šiandien žinios apie žvaigždes tapo visiškai atsietos nuo tokių praktinių tikslų, bet tiesa yra visiškai priešinga. Net ir geriausiems šiandieniniams navigacijos prietaisams padeda informacija iš kosmoso, ir šis ryšys tik stiprės ateityje, kai vis daugiau žmonių sukurtų prietaisų skraidys tarpplanetinėje erdvėje.
(0) 2019-08-06 15
Astronomai, besinaudojantys Tibete esančiu „AS-gamma Experiment“ teleskopu, užfiksavo pačios didžiausios iki šiol stebėtos energijos fotonus, atkeliavusius iš astrofizikinio šaltinio. Fotonai, atskrieję iš Krabo ūko, buvo gerokai aukštesnės, nei 100 teraelektronvoltų (TeV) energijos. Tai yra trilijonas elektronvoltų – maždaug 10 kartų daugiau, nei sugeba išspausti didžiausias planetoje dalelių greitintuvas LHC, rašo astronomy.com.
(0) 2019-07-01 7
Greitieji radijo blyksniai (Fast Radio Bursts – FRB) turi savo kilmės istoriją — ir dabar prisiartinome prie jos įminimo.
(0) 2019-05-17 15
Mūsų planeta yra tik maža dalelė to, kas slypi kitose kosmose vietose ir kiekvieną dieną astronomams pavyksta atrasti kažką naujo, nors neretai tų atradimų ir negalime paaiškinti. Šiame straipsnyje pateikiame jums 12 keisčiausių objektų ir reiškinių kosmose, kuriuos mums jau pavyko atrasti.
(0) 2019-03-18 11
NASA turi pasaulinį radijo antenų tinklą, vadinamą Giliosios erdvės tinklu (Deep Space Network, DSN), skirtą komunikacijoms su palydovais už Žemės ribų. Bet tų palydovų nėra tiek jau daug, kad tinklas būtų naudojamas visą laiką. O antenos tai geros ir jautrios. Tad ilgą laiką svarstomos įvairios idėjos, kaip jas protingai panaudoti tuo metu, kai nėra poreikio šnekėtis su Marsu, Jupiteriu ar išvis Saulės sistemos pakraščiais.
(0) 2019-03-04 9
Eišteino garbanos, t.y. gravitacinės bangos, gali padėti išspręsti Hablo konstantos konfliktą, neduodantį ramybės visiems save gerbiantiems astrofizikams ir kosmologams.
(0) 2018-11-17 13
Naujas tyrimas rodo, kad pernai astronomų stebėtas istorinis neutroninių žvaigždžių susidūrimas juodosios bedugnės tikriausiai nesukūrė, bent jau ne iš karto. Panašiau, kad neutroninių
(0) 2018-09-30 28
Neutroninės žvaigždės yra tankiausi žinomi objektai Visatoje (neskaitant juodųjų skylių, kurioms mums įprastas tankio suvokimas nelabai pritaikomas). Viename arbatiniame šaukštelyje tilptų apie 90 milijonų tonų neutroninės žvaigždės medžiagos. Nauji skaičiavimai rodo, kad jos yra ir tvirčiausi žinomi objektai.
(2) 2018-09-23 27
Mums pažįstamos trys erdvės ir viena laiko dimensija galbūt nėra visas Visatą sudarančių dimensijų rinkinys. Egzistuoja ne vienas teorinis modelis, turintis papildomų matmenų, padedančių paaiškinti vieną ar kitą stebimą Visatos savybę.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos