Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Neutroninės žvaigždės
 
 

Neutroninės žvaigždės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-01-29 2
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
(0) 2021-01-13 13
Prireikė beveik šimto metų, kol tiesiogiai aptikome gravitacines bangas. Tačiau, kaip sakoma reklamoje, kartą paragavęs, negali sustot.
(0) 2021-01-07 8
Neutroninės žvaigždės, kurios labai greitai sukasi aplink ašį, nesutampančią su magnetine ašimi, švyti tarsi kosminiai švyturiai. Stebint iš šalies, žvaigždė žybteli du kartus per sukimosi periodą, kai į mus atsisuka vienas ar kitas magnetinis ašigalis. Atrodo, tarsi ji pulsuotų, todėl tokie objektai vadinami pulsarais.
(1) 2020-12-29 51
Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.
(0) 2020-11-21 8
Susijungus dviem neutroninėms žvaigždėms, įvyksta gama spindulių žybsnis, išspinduliuojamos gravitacinės bangos, o susidūrimo vietoje lieka arba masyvesnė neutroninė žvaigždė, arba juodoji skylė. Kaip žinoti, koks objektas susidarys?
(0) 2020-10-28 14
Reliatyvumo teorija prognozuoja įvairius pokyčius, nutinkančius stipriame gravitaciniame lauke. Vienas jų – gravitacinis raudonasis poslinkis: šviesa, sklindanti iš masyvaus kūno prieigų, paraudonuoja. Efektas išmatuotas Saulės sistemoje, tačiau čia jis labai menkas. Keletą kartų jis išmatuotas aktyviuose galaktikų branduoliuose, tyrinėjant spinduliuotę, atsklindančią beveik nuo juodosios skylės įvykių horizonto.
(0) 2020-10-27 2
Po daugybę metų trukusių paieškų identifikuotas neįprastas gama spindulių šaltinis – keista neutroninė žvaigždė su labai mažos masės kompanione.
(0) 2020-10-06 25
Kinijos 500 metrų apertūros sferiniu radioteleskopu FAST, didžiausiu pasaulyje vienos antenos radioteleskopu, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesį prasidėjusių bandymų iki šių metų rugsėjo vidurio buvo aptikti 224 nauji pulsarai, nurodė teleskopo vyriausiasis inžinierius.
(0) 2020-09-26 28
Visatos pradžioje egzistavo tik trys cheminiai elementai – vandenilis, helis ir truputis ličio. Visi kiti susiformavo žvaigždėse ir į tarpžvaigždinę terpę pateko joms sprogstant arba pučiant vėjus. Kurie procesai paskleidė kuriuos elementus ir kaip greitai? Kol kas vienareikšmio atsakymo neturime, nes skaičiavimai yra labai sudėtingi.
(0) 2020-09-22 19
Kiekviena žvaigždė turi magnetinį lauką. Žvaigždei mirštant ir traukiantis, laukas nedingsta, o tik sustiprėja, taigi neutroninės žvaigždės pasižymi stipriausiais magnetiniais laukais Visatoje.
(0) 2020-08-04 25
Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra labai trumpi radijo spindulių pliūpsniai, aptinkami įvairiose kosmoso vietose. Iki šiol visi aptikti žybsniai atsklido iš už Paukščių Tako ribų; kai kurie jų kartojasi, kiti yra vienkartiniai.
(0) 2020-07-12 18
Masyvios žvaigždės, baigdamos savo gyvenimus, sprogsta supernovomis, o sprogimo vietoje lieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad neutroninė žvaigždė negali būti masyvesnė, nei 2,16 Saulės masės – masyvesnis objektas turėtų pavirsti juodąja skyle.
(0) 2020-03-19 11
Daugelis žvaigždžių pulsuoja – jų šviesis reguliariai šiek tiek kinta dėl įvairių žvaigždėse vykstančių procesų. Įprastai pulsavimas pasireiškia visoje žvaigždėje: kinta jos spindulys, temperatūra ar dar kokia savybė.
(0) 2020-02-09 22
Bendroji reliatyvumo teorija prognozuoja, kad masyvūs objektai iškreipia erdvę aplink save. Jei objektas dar ir sukasi, kartu su juo pradeda suktis ir aplinkinė erdvė: dalelė, patekusi į tokį regioną, imtų skrieti ta pačia kryptimi, kuria sukasi masyvus kūnas. Šis sukimasis, vadinamas Lense-Thirring precesija, yra labai nežymus, todėl aptikti jį labai sudėtinga.
(0) 2019-12-16 9
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos