Paukščių Takas
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Pirmą kartą pristatytas Paukščių Tako galaktikos šaltųjų dujų erdvėlapis, kuriame atrasti nežinomi žvaigždžių formavimosi regionai netoli Paukščių Tako šerdies. Erdvėlapis Atlasgal aprėpia 140 laipsnių ilgio ir 3 laipsnių pločio dangaus plotą.


Raudonosios nykštukės yra pačios mažiausios žvaigždės, kurios dar gali taip vadintis – jų masės siekia nuo 8 iki 50% Saulės masių. Jų yra labai daug – tai gausiausias žvaigždžių tipas Paukščių Take.


NASA, ESA ir kitos kosmoso tyrimų organizacijos jau ištisus dešimtmečius siekia vieno tikslo – surasti nežemiškos gyvybės pėdsakų, o gal net ir pažangią civilizaciją. Jie pasitelkia moderniausius teleskopus ir tyrimų zondus, kad išžvalgytų tolimųjų galaktikų horizontus. Ir štai du mokslininkai iškėlė labai įdomų klausimą, ar neturėtume protingos gyvybės ieškoti arčiau... Tiksliau, visai greta mūsų galaktikos.


Mūsiškės Paukščių Tako galaktikos link 1,12 mln. km per valandą greičiu skrieja milžiniškas dujų gumulas, pramintas Smito debesimi. Astronomai prognozuoja, kad jam pasiekus galaktikos diską sužibs daugiau nei du milijonai naujų žvaigždžių.


<p class="strap">Į visatos tolius žvelgiantys astronomai atrado BOSS Didžiąją sieną, milžinišką milijardo šviesmečių skersmens struktūrą iš 830 galaktikų</p>


Mūsų Paukščių tako galaktika gali būti visai kaip zombis – jau mirusi, bet vis dar alsuoja. Mokslininkai beveik tikri, kad kaimyninė Andromedos galaktika išnyko prieš kelis milijardus metų, tačiau tik neseniai ėmė rodyti mirties ženklus.


Dar viena aplink Paukščių Taką skriejanti galaktika, atrodo, atsirado iš niekur. Neseniai aptikta nykštukinė galaktika Crater 2 nuo mūsų nutolusi už 400 tūkst. šviesmečių ir jau užsitarnavo ketvirtos didžiausios aplink Paukščių Taką skriejančios galaktikos vardą, rašo sciencealert.com.


<i>Galaktinių šrapnelių balistika rodo, kad Paukščių Takas jau buvo susidūręs su savo gigantiškąja kaimyne Andromeda – bet jei tai tiesa, ta


Saulė aplink Galaktikos centrą apsisuka vieną kartą per 200-250 milijonų metų. Taigi Galaktinių metų švęsti galimybės žmonės neturi.


Kalbėdami apie kosmosą, esame pratę turėti reikalų su dideliais atstumais ir objektais. Visatos mastu Žemė yra gana maža. Net ir mūsų Saulės sistemoje mus be vargo nustelbia Jupiteris, kuris, pasak NASA, prilygtų daugiau nei tūkstančiui Žemių.


2013 metais paleistas kosminis zondas „Gaia“ žvaigždėlapyje pažymėjo daugiau kaip milijardą Paukščių Tako žvaigždžių ir labai išplėtė žinomų mūsų galaktikos žvaigždžių aprašą, paskelbė Europos kosmoso agentūra (ESA).


Yra žinoma kelios dešimtys žvaigždžių, judančių pakankamai greitai, kad pabėgtų iš Paukščių Tako.


Grupė mokslininkų teigia aptikę įrodymų, kad netoli Paukščių Tako centro gali egzistuoti tarpinės masės juodoji skylė.


Susidūrimas neišvengiamas: astronomams gerai žinomas Smitho debesis skrieja tiesiai į mūsų galaktiką, Paukščių Taką. Nustatyta, kad milžiniškas dujų debesis išorinę galaktikos spiralę pasieks po maždaug 30 milijonų metų. Kaip atrodys šis susidūrimas?


Naujas pasaulinis šviesos taršos atlasas atskleidžia, kad net trečdalis žmonių visame pasaulyje negali matyti Paukščių Tako galaktikos, įskaitant 80 procentų Šiaurės Amerikos populiacijos.