Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Planetos tinkamumo gyvybei indeksai
 
 

Planetos tinkamumo gyvybei indeksai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-03-23 24
Klausimas, kaip atsirado gyvybė Žemėje, mus jau seniai domina, o nauji tyrimai rodo, kad pirmykščiai žaibai - galbūt per milijardą metų - galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį sužadinant gyvybę šioje planetoje.
(0) 2021-03-21 13
Vienas iš svarbių procesų, palaikančių Žemės klimatą, yra uolienų dūlėjimas. Anglies dvideginis, esantis atmosferoje, sąveikauja su silikatinėmis uolienomis; judant tektoninėms plokštėms, anglimi prisotintos uolienos nuskęsta gilyn, anglies neturinčios – iškyla, ir procesas tęsiasi. Kuo anglies dvideginio atmosferoje daugiau, tuo procesas greitesnis, tad šių dujų kiekis atmosferoje negali pasikeisti pernelyg sparčiai. O kaipgi kitose planetose?
(0) 2021-02-19 21
Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Alfa, galimai turi superžemės dydžio planetą gyvybinėje zonoje. Tai yra pirmas kartas, kai tiesiogiai užfiksuotas uolinės planetos signalas, tinkamai eliminavus žvaigždės spinduliuotę.
(0) 2021-02-12 10
Tyrėjai trečiadienį pranešė pastebėję vandens garų, pasklidusių aukštai plonoje Marso atmosferoje ir suteikiančių naujų užuominų, ar Raudonojoje planetoje kadaise galėjo būti gyvybės.
(0) 2021-02-04 3
Pernai rugsėjį paskelbtas, atrodytų, neįtikėtinas atradimas – Veneros atmosferoje rasta fosfino dujų. Žemėje šią iš fosforo ir vandenilio sudarytą molekulę natūraliai gamina tik mikroorganizmai, taigi atrodė, kad galbūt Veneros debesyse esama gyvybės.
(1) 2021-01-24 29
Prireikė 3-4 milijardų metų evoliucijos, kad išsivystytų mūsų, Homo sapiens, rūšis. Jeigu klimato sistema per visą tą laiką būtų bent vieną kartą visiškai subyrėjusi, ir mūsų evoliucija būtų sustojusi akimirksniu ir mūsų čia tiesiog nebūtų. Taigi, norėdami suprasti, kaip mes atsiradome Žemėje, privalome suprasti, kokiu būdu Žemė išliko palankia vieta gyvybei ištisus milijardus metų, rašo leidinys „The Conversation“.
(0) 2021-01-18 24
Pasirodo, kad planetos iš tiesų gali gyventi labai ilgai. Aplink vieną seniausių galaktikos žvaigždžių - oranžinę nykštukę, pavadintą TOI-561, esančią vos už 280 šviesmečių, astronomai aptiko tris orbitines egzoplanetas. Viena iš jų yra 1,5 karto didesnė už Žemę, apskriejanti aplink savo žvaigždę per 10,5 valandos.
(0) 2020-12-29 7
Saulės žybsniai gali pakenkti elektronikai, dėl jų padaugėja vėžinių susirgimų. Jei žybsniai būtų daug stipresni, iškiltų grėsmė didžiajai daliai Žemės gyvų organizmų. Santykinai stiprūs žybsniai, talžantys planetas prie raudonųjų nykštukių, dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl tos planetos greičiausiai nėra tinkamos gyvybei išsivystyti.
(0) 2020-12-29 9
Gyvybės paieškos už Saulės sistemos ribų remiasi biopėdsakų paieškomis. Biopėdsakai yra įvairios dujos, kurias išskiria gyvi organizmai ir kurios užsilieka planetos atmosferoje, nors jei gyvybės nebūtų, jos greitai išnyktų. Dažniausiai minimas biopėdsakas yra deguonis: ši molekulė – labai reaktyvi, todėl jei Žemėje gyvybės neliktų, per kelis tūkstančius metų neliktų ir deguonies atmosferoje.
(0) 2020-11-10 64
Kiek panašių į Žemę planetų yra Paukščių Take? Tikslaus atsakymo į šį klausimą turbūt nesužinosime niekada, nes atlikti pakankamai detalius visų kelių šimtų milijardų Galaktikos žvaigždžių stebėjimus – neįmanoma. Iš kitos pusės, tikėtiną planetų skaičių galima įvertinti statistiniais metodais.
(0) 2020-10-12 9
Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.
(0) 2020-10-11 2
Išeikite į lauką vasarą vidurdienį. Kur bus daugiausia šešėlių? Po pastatais, šalia jų, arba po medžiais. Jei technologinė civilizacija Žemėje neegzistuotų, vienintelė priebėga nuo Saulės spindulių būtų medžių paunksmė. Medžiai yra turbūt gausiausia daugialąsčių organizmų forma Žemėje, tad galbūt jų metamus šešėlius būtų galima panaudoti tokios gyvybės paieškoms egzoplanetose?
(0) 2020-08-03 20
Kai iš Žemės gelmių išsiveržia magma, ji teka lavos pavidalu. Tokius lavos srautus be galo įdomu stebėti, be to, jie palieka unikalių gamtovaizdžio darinių ir uolienų, bet nemažai įdomybių gali slėptis ir po žeme, vadinamuosiuose lavos vamzdžiuose.
(0) 2020-05-17 18
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos