Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Saulės dėmės
 
 

Saulės dėmės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-12-08 20
JAV Nacionalinio mokslo fondo (NSF) Danielio K. Inouye Saulės teleskopas Havajuose, didžiausia Saulės observatorija pasaulyje, neseniai paskelbė savo pirmąją Saulės dėmės nuotrauką.
(0) 2020-12-08 2
Mūsų Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, nėra visiškai pastovi. Ji reguliariai tampa tai aktyvesnė, tai mažiau aktyvi. Vienas aktyvumo ciklas trunka vienuolika metų, ką puikiai matome šiame montaže.
(0) 2020-12-03 13
Saulės aktyvumas yra cikliškas procesas. Kartais žvaigždė yra aktyvesnė – jos paviršiuje daugiau dėmių, dažniau vyksta žybsniai ir vainikinės masės išmetimai; kartais jų būna mažiau. Ciklo trukmė – 11 metų, šiuo metu Saulė yra ties minimumu, kuris sutartinai žymi seno ciklo pabaigą ir naujo pradžią. Visgi kartais dėmių pasitaiko ir minimumo metu; viena susiformavo maždaug prieš savaitę.
(0) 2020-10-13 3
Saulės dėmės – tamsesni regionai žvaigždės paviršiuje, pasižymintys gerokai stipresniu magnetiniu lauku – dažnai yra Saulės žybsnių kilmės taškai. Žybsniai gali pakenkti Žemei, tad nenuostabu, kad skiriama daug dėmesio Saulės dėmių ir apskritai Saulės aktyvumo tyrimams. Bet geresniems modeliams sukurti ir tiems modeliams patikrinti reikia ir kitų žvaigždžių duomenų, kad galėtume remtis daugiau, nei vien Saulės stebėjimais.
(1) 2020-09-29 8
Šių metų pradžioje paskelbta, kad Saulės aktyvumas gerokai menkesnis, lyginant su daugeliu panašios masės ir amžiaus žvaigždžių. Negalėdami tiesiogiai stebėti žvaigždžių paviršių, tyrėjai nagrinėjo šviesio pokyčius ir nustatė, kad kitose žvaigždėse jie dažniausiai didesni, nei mūsiškėje.
(0) 2020-08-10 8
Mūsų Saulė kartais yra aktyvesnė, kartais ramesnė. Šie periodai kartojasi 11 metų trukmės ciklu. Didesnio aktyvumo metu Saulėje būna daug dėmių, ji spjaudosi žybsniais ir vainikinės masės išmetaimai, sustiprėja Saulės vėjas, net visa heliosfera išsipučia. Ramybės metu viskas prislopsta, dėmių nebelieka, ir ilgą laiką buvo manoma, kad tuo metu Saulėje nevyksta praktiškai jokie trumpalaikiai pokyčiai.
(0) 2020-06-04 19
Atrodo, Saulė pagaliau bunda iš savo snaudulio. Penktadienio (gegužės 29 d.) rytą mūsų žvaigždė išmetė savo stipriausią pliūpsnį nuo 2017 m. spalio – išsiveržimą pastebėjo Saulės stebėjimui skirta NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO).
(1) 2020-05-26 23
Saulė mūsų sistemos viduryje yra ta nuolatinė jėga, kuri išlaiko planetas orbitose, teikia Žemės gyvybei reikiamą šviesos ir šilumos kiekį ir netgi kontroliuoja mūsų dienotvarkę. Tačiau nors esame įpratę, kad ji pateka ir nusileidžia kiekvieną mielą dieną, pati Saulė iš tiesų yra nepaprastai dinamiška.
(8) 2019-12-13 46
Prieš metus zondas Parker praskriejo arčiau Saulės, nei bet koks kitas žmonių sukurtas aparatas. Dabar paskelbti pirmieji jo surinktų duomenų analizės rezultatai.
(0) 2019-10-10 2
Saulės paviršiaus temperatūra yra apie 5500 Kelvino laipsnių – didžiulė, bet visiškai menka, palyginus su milijono laipsnių vainiku, supančiu visą žvaigždę. Kaip vainikas įkaista iki tokios temperatūros, kol kas neaišku, bet manoma, kad tam įtakos turi trumpi – impulsyvūs – magnetiniai reiškiniai Saulės paviršiuje. Vieni iš tokių reiškinių yra Saulės žybsniai, bet vien jų nepakanka. Manoma, kad žybsniai yra tik vienas iš būdų, kaip pasireiškia magnetiniai efektai, ir lengviausiai aptinkamas. Saulėje turėtų vykti ir daugybė mažesnio masto mikro- ar nanožybsnių, kurių užfiksuoti nepavyksta.
(0) 2019-08-01 14
Saulės, rodos, šviečia vis taip pat, bet netgi smulkūs mūsų planetų sistemos pokyčiai mums reikšmingi. Pasitraukti į šoną nuo šviesulio negalime, bet išsiaiškinę jos neramumų dėsning
(0) 2019-06-23 8
Mūsų Saulė ne tik teikia šilumą, be kurios Žemėje negalėtų egzistuoti gyvybė, bet ir spjaudo energingus spindulius bei plazmos pliūpsnius, kurie gali pakenkti ir mūsų erdvėlaiviams bei palydovams, ir astronautams. Štai pavyzdžiui Apollo astronautams labai pasisekė išvengti vienos didžiulės Saulės audros – ji įvyko tarp Apollo 16 ir Apollo 17 misijų 1972 metais, o ne kurios nors jų metu.
(0) 2019-04-12 16
Gamtos reiškinių fotografas Mindaugas Gasparavičius su bendraminčiu Luku Jonaičiu tikėjosi nufotografuoti pirmuosius šių metų žaibus. Dangaus šviesų vyrai taip ir nepamatė, tačiau peržiūrėję nuotraukas pastebėjo, kad jiems pavyko užfiksuoti ypatingą reiškinį.
(0) 2019-03-01 8
Kodėl Saulės vainikas yra 200 kartų karštesnis už žvaigždės paviršių? Atsakymo į šį klausimą mokslininkai ieško pusantro šimto metų. Idėjų, žinoma, netrūksta, ir kol kas pagrindinės yra dvi: arba Saulės paviršiuje nuolatos sproginėja magnetinio lauko linijų persijungimo sukeliami „minižybsniai“, kuriuos pačius užfiksuoti labai sudėtinga, arba magnetinio lauko sukeltos bangos įgreitina daleles, tarsi jūros bangos gali įgreitinti banglentininkus.
(0) 2018-12-27 16
Reguliarūs Saulės dėmių stebėjimai tęsiasi daugiau nei keturis šimtmečius, nuo XVII a. pradžios. Iš jų žinome, kad Saulės paviršius kinta 11 metų aktyvumo ciklais – aktyvumo piko metu paviršiuje gali būti šimtai dėmių, minimumo – nei vienos. Taip pat yra užuominų apie ilgesniais laiko tarpais vykstančius pokyčius. Garsiausias iš jų yra Maunderių minimumas – 1645-1715 metais stebėtas labai mažo aktyvumo periodas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos