Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Saulės dėmės
 
 

Saulės dėmės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-10-10 2
Saulės paviršiaus temperatūra yra apie 5500 Kelvino laipsnių – didžiulė, bet visiškai menka, palyginus su milijono laipsnių vainiku, supančiu visą žvaigždę. Kaip vainikas įkaista iki tokios temperatūros, kol kas neaišku, bet manoma, kad tam įtakos turi trumpi – impulsyvūs – magnetiniai reiškiniai Saulės paviršiuje. Vieni iš tokių reiškinių yra Saulės žybsniai, bet vien jų nepakanka. Manoma, kad žybsniai yra tik vienas iš būdų, kaip pasireiškia magnetiniai efektai, ir lengviausiai aptinkamas. Saulėje turėtų vykti ir daugybė mažesnio masto mikro- ar nanožybsnių, kurių užfiksuoti nepavyksta.
(0) 2019-08-01 12
Saulės, rodos, šviečia vis taip pat, bet netgi smulkūs mūsų planetų sistemos pokyčiai mums reikšmingi. Pasitraukti į šoną nuo šviesulio negalime, bet išsiaiškinę jos neramumų dėsning
(0) 2019-06-23 7
Mūsų Saulė ne tik teikia šilumą, be kurios Žemėje negalėtų egzistuoti gyvybė, bet ir spjaudo energingus spindulius bei plazmos pliūpsnius, kurie gali pakenkti ir mūsų erdvėlaiviams bei palydovams, ir astronautams. Štai pavyzdžiui Apollo astronautams labai pasisekė išvengti vienos didžiulės Saulės audros – ji įvyko tarp Apollo 16 ir Apollo 17 misijų 1972 metais, o ne kurios nors jų metu.
(0) 2019-04-12 16
Gamtos reiškinių fotografas Mindaugas Gasparavičius su bendraminčiu Luku Jonaičiu tikėjosi nufotografuoti pirmuosius šių metų žaibus. Dangaus šviesų vyrai taip ir nepamatė, tačiau peržiūrėję nuotraukas pastebėjo, kad jiems pavyko užfiksuoti ypatingą reiškinį.
(0) 2019-03-01 7
Kodėl Saulės vainikas yra 200 kartų karštesnis už žvaigždės paviršių? Atsakymo į šį klausimą mokslininkai ieško pusantro šimto metų. Idėjų, žinoma, netrūksta, ir kol kas pagrindinės yra dvi: arba Saulės paviršiuje nuolatos sproginėja magnetinio lauko linijų persijungimo sukeliami „minižybsniai“, kuriuos pačius užfiksuoti labai sudėtinga, arba magnetinio lauko sukeltos bangos įgreitina daleles, tarsi jūros bangos gali įgreitinti banglentininkus.
(0) 2018-12-27 16
Reguliarūs Saulės dėmių stebėjimai tęsiasi daugiau nei keturis šimtmečius, nuo XVII a. pradžios. Iš jų žinome, kad Saulės paviršius kinta 11 metų aktyvumo ciklais – aktyvumo piko metu paviršiuje gali būti šimtai dėmių, minimumo – nei vienos. Taip pat yra užuominų apie ilgesniais laiko tarpais vykstančius pokyčius. Garsiausias iš jų yra Maunderių minimumas – 1645-1715 metais stebėtas labai mažo aktyvumo periodas.
(0) 2018-09-12 3
Pašvaisčių fotografai, ruoškite savo fotokameras! Saulės vainike atsivėrė didžiulė skylė, kas oficialiai reiškia, kad reikia laukti geomagnetinės audros, rašo „Science Alert“. Taip pat tai reiškia, kad per šiaurines Žemės platumas nuvilnys pamėkliškos pašvaistės.
(0) 2018-08-27 7
Saulę esame įpratę matyti kaip šviesų plazmos rutulį, švytintį ir besimėtantį protuberantais.
(3) 2018-06-03 47
Mūsų Saulė nešviečia visą laiką vienodai. Kartais jos paviršiuje matome daugiau dėmių; tuo metu būna stipresnis Saulės vėjas ir daugiau žybsnių bei vainikinės masės išmetimų. Tokie pokyčiai yra reguliarūs, kartojasi kas 11 metų.
(1) 2018-05-14 9
NASA pasidalijo įspūdingu Saulės vaizdu, kuriame matosi tamsi dėmė.
(1) 2017-10-31 14
Ji visada šviečia, visada kupina spindesio ir energijos – ir būtent dėl to Žemė maudosi begalinėse jos skleidžiamų dalelių bangose. Ta energija teikia ne tik kasdienę šviesą, bet ir maitina biosferą, net įtakoja orus.
(1) 2017-09-08 14
Naktį iš rugsėjo 7 į 8 d. Žemėje kilo viena galingiausių magnetinių audrų. Ją sukėlė rugsėjo 6 d., trečiadienį, NASA pastebėti du vienas paskui kita sekę įspūdingi Saulės žybsniai, mūsų planetos link iššovę dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektomagnetinių bangų salves. Antroji salvė buvo ypač galinga.
(0) 2017-08-16 1
Saulė šiuo metu yra nuolatos stebima įvairiomis kosminėmis observatorijomis. Viena iš jų – Saulės dinamikos observatorija, skrajojanti geosinchroninėje (t. y. 24 valandų trukmės) orbitoje aplink Žemę. Viena iš svarbių stebimų struktūrų yra Saulės dėmės, iš kurių kyla žybsniai ir vainikinės masės išmetimai. Neseniai vienos tokios dėmės stebėjimai buvo sudėti į gražų ir informatyvų poros minučių montažą.
(6) 2017-07-19 20
NASA specialistai Saulės diske pastebėjo itin didelę, 120 tūkst. km skersmens, dėmę ir įspėja, kad ji Žemės kryptimi gali pasiųsti galingų žybsnių.
(4) 2016-11-30 51
Praėjusios savaitės Saulėje buvo unikalios – mūsų žvaigždė pasiekė savo aktyvumo minimumą, skaičiuojant nuo 2011-ųjų metų.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos