Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Saulės fizika
 
 

Saulės fizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-08-13 8
Neturėdama tvirto paviršiaus, Saulė nuolat banguoja ir raibuliuoja. Prieš šešiasdešimt metų mokslininkai Saulės paviršiuje aptiko bangas, arba osciliacijas, kurios kyla ir leidžiasi aukštyn ir žemyn, o jų periodai – laikas tarp kiekvieno bangos maksimumo – trunka tik apie penkias minutes.
(0) 2021-06-22 3
Saulės žybsniai – trumpi spinduliuotės paryškėjimai palyginus nedideliame plote – būna kelių rūšių. Vieni vadinami daliniais išsiveržimais – jų išmetama medžiaga per lėta, kad įveiktų Saulės gravitaciją. Kiti yra čiurkšliniai – išsviedžia į aplinką siauras medžiagos čiurkšles. Galiausiai, vainikinės masės išmetimai yra medžiagos burbulai, kurie išsiplečia ir lekia tolyn nuo Saulės. Paprastai kiekvieną žybsnį galima priskirti vienai iš šių trijų klasių.
(0) 2021-05-20 6
Saulės vėjas – tai nuolat iš Saulės sklindantis dalelių srautas. Pasiekusios Žemę, jos atsimuša į magnetosferą, sukuria pašvaistes prie ašigalių. Taip pat vėjas gali pakenkti astronautams, kosminiams zondams, o sustiprėjęs – ir antžeminei elektronikai bei netgi žmonėms. Norėdami išvengti didžiausių grėsmių, mokslininkai kuria vis geresnes kosminių orų prognozes. Vienas klausimas, iki šiol nedavęs ramybės ir neleidęs patikslinti prognozių, yra vėjo temperatūra.
(0) 2021-05-06 15
Saulės paviršiaus temperatūra siekia 5700 laipsnių. Tai tikrai labai daug, lyginant su mums įprastomis temperatūromis, tačiau Saulę gaubiantis vainikas yra apie 200 kartų karštesnis – jo temperatūra viršija milijoną laipsnių. Kaip gali palyginus vėsus paviršius įkaitinti vainiką iki tokios aukštos temperatūros?
(0) 2021-04-28 16
Magnetosfera yra skydas, saugantis Žemę nuo žalingo Saulės poveikio. Saulės vėjas, atsimušęs į Žemės magnetinį lauką, didžiąja dalimi aplenkia mūsų planetą, o nedideli elektronų ir protonų srautai, pasiekiantys atmosferą, suformuoja šiaurės ir pietų pašvaistes. Kai iš Saulės išsiveržia medžiagos pliūpsnis, vadinamas vainikiniu medžiagos išmetimu, ir pasiekia Žemę, magnetosfera prispaudžiama arčiau planetos, o pašvaistės matomos toliau nuo ašigalių. O kas nutinka Saulės žybsnių metu, kai Žemę pasiekia tik energingesni fotonai, bet ne elektringos dalelės?
(0) 2021-03-31 8
Šiaurės pašvaistės šiais laikais gerai žinomos visiems, net jei daugelis jų nėra matę savo akimis. Prieš keturis šimtmečius buvo gerokai kitaip – apie tokį reiškinį žinojo retas kuris, gyvenantis piečiau nei šiaurinė Skandinavija ar šiandieninė Kanada.
(0) 2020-12-16 7
Saulės vainikas yra labai retos, bet ypatingai karštos plazmos zona, gaubianti žvaigždę. Vainiko temperatūra siekia apie milijoną laipsnių, gerokai daugiau, nei Saulės paviršiuje. Kaip palaikoma vainiko temperatūra, kol kas nežinome, tačiau pastaraisiais metais vis gerėjantys stebėjimai po truputį padeda paaiškinti, kas gi ten vyksta.
(0) 2020-12-09 10
Remiantis naujomis prognozėmis, kitas Saulės aktyvumo ciklas gali būti vienas stipriausių, kuriuos matėme.
(0) 2020-12-08 2
Mūsų Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, nėra visiškai pastovi. Ji reguliariai tampa tai aktyvesnė, tai mažiau aktyvi. Vienas aktyvumo ciklas trunka vienuolika metų, ką puikiai matome šiame montaže.
(0) 2020-12-01 5
Visų pagrindinės sekos žvaigždžių branduoliuose vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai – protonai – virsta helio branduoliais, išmetama įvairių dalelių ir išskiriama daug energijos. Yra du pagrindiniai šių reakcijų tipai: protonų-protonų grandinė (pp chain) ir CNO ciklas (CNO cycle).
(0) 2020-10-07 7
Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai sukelia geomagnetines audras Žemėje, o jos gali pakenkti elektronikai ir žmonių sveikatai.
(0) 2020-09-18 19
Priešingai nei Žemė, Saulė šiemet išgyvena ramius metus. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mūsų žvaigždė įžengė į naują ciklą.
(0) 2020-08-24 25
Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija nelabai pasikeis: norėdami erdviškai išskirti egzoplanetų diskus ir ten esančias struktūras, turėtume pagaminti dešimčių kilometrų skersmens teleskopus. Bet yra ir kita galimybė, leidžianti gauti egzoplanetų nuotraukas, kurių kokybė panaši į Apollo astronautų darytas Žemės nuotraukas iš Mėnulio. Tam tereikia pasinaudoti Saulės gravitacija.
(0) 2020-08-10 8
Mūsų Saulė kartais yra aktyvesnė, kartais ramesnė. Šie periodai kartojasi 11 metų trukmės ciklu. Didesnio aktyvumo metu Saulėje būna daug dėmių, ji spjaudosi žybsniais ir vainikinės masės išmetaimai, sustiprėja Saulės vėjas, net visa heliosfera išsipučia. Ramybės metu viskas prislopsta, dėmių nebelieka, ir ilgą laiką buvo manoma, kad tuo metu Saulėje nevyksta praktiškai jokie trumpalaikiai pokyčiai.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos