Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Saulės sistema
 
 

Saulės sistema

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-21 8
Naujame Saturno palydovo atvaizde matosi, kad jo ledinis paviršius atsinaujina ne tiek pietų ašigalio rajone, bet ir toli šiaurinėse poliarinėse srityse.
(5) 2020-09-21 -2
Nebesiribodama teritorijomis čia, Žemėje, Rusija dabar pareiškė teises į Venerą, sakydama, kad tai „Rusijos planeta“.
(0) 2020-09-18 18
Priešingai nei Žemė, Saulė šiemet išgyvena ramius metus. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mūsų žvaigždė įžengė į naują ciklą.
(0) 2020-09-17 8
Keturi didieji Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – turi popaviršinius vandenynus. Ijo atveju tai yra magmos mantija, kituose trijuose – vanduo. Jie yra labai toli nuo Saulės, tad per puspenkto milijardo metų turėtų būti užšalę. Bet šiltus juos palaiko potvyninės sąveikos – reguliarios deformacijos dėl aplinkinių kūnų gravitacijos poveikio.
(0) 2020-09-16 10
Mokslininkai planetos atmosferoje aptiko fosfino – yra tikimybė, kad jį išskiria anaerobinės bakterijos
(0) 2020-09-16 4
Aplink Žemę egzistuoja dvi riestainio formos sritys, kuriose planetos magnetosfera įkalina elektronus, pagaunamus iš Saulės vėjo ar tarpžvaigždinių šaltinių. Jos atrastos vos pradėjus į kosmosą skraidyti raketoms ir pavadintos Van Aleno žiedais, atradėjo garbei. Ten vykstantys procesai vis dar lieka iki galo neišaiškinti. Jau kurį laiką žinome, kad žieduose būna labai energingų elektronų. Jų kinetinė energija daug didesnė už rimties masės energiją; tokias daleles vadiname ultra-reliatyvistinėmis. Kaip jos ten atsiranda?
(0) 2020-09-11 8
Nieko nėra amžino – milijardus metų mūsų planetą lydintį nakties šviestuvą irgi graužia laiko rūdys. Dabar mokslininkai sugalvojo, kaip tai gali vykti. TL;DR Cherchez la Femme
(0) 2020-09-10 19
Mūsų Saulės sistema yra labai paplokščia – visos planetos skrieja beveik toje pačioje plokštumoje, vadinamoje ekliptika. Taip yra ne be priežasties: planetos formavosi iš protoplanetinio disko, kuris buvo plokščias. Tačiau jei žvaigždė yra daugianarė, narių gravitacija gali sulankstyti ir netgi suplėšyti diską, tad ir planetos gali formuotis nepanašiose orbitose.
(0) 2020-09-10 8
Mūsų Mėnulis danguje atrodo panašaus dydžio, kaip ir Saulė, todėl kartais sukelia įspūdingus pilnus Saulės užtemimus. Marso palydovai daug mažesni, bet ir jie gali pritemdyti Saulę, nors ir ne visiškai ją užstoti. Be to, užtemimai Marse vyksta daug dažniau: praktiškai bet kuriame planetos taške esantis stebėtojas Fobo sukeltą dalinį užtemimą matytų vidutiniškai kartą per Žemės metus. Vienas toks stebėtojas yra NASA zondas InSight, tyrinėjantis planetos gelmes.
(0) 2020-09-08 11
Geležis ypatingai lengvai reaguoja su deguonimi – su tuo susiduriame kiekvienas, kai rūdija metaliniai įrankiai ar prietaisai. Žemėje geležis dažnai randama būtent junginiuose su deguonimi, pavyzdžiui kaip mineralas hematitas. Dabar hematito pirmą kartą aptikta ir Mėnulyje.
(0) 2020-09-02 6
Daugybę Saulėje vykstančių reiškinių lemia jos magnetinis laukas. Arti žvaigždės jo konfigūracija labai sudėtinga, pilna kilpų, vingių ir kitokių struktūrų, kylančių šimtus tūkstančių kilometrų nuo Saulės paviršiaus į vainiką.
(0) 2020-09-01 11
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime pasaulyje tautos, kuri neturėtų padavimų apie Mėnulį, kaip ir apie Saulę. Mokslininkai irgi nuo seniausių laikų – dar tų, kai jie vadinosi ne mokslininkais, o (gamtos) filosofais – stebėjo Mėnulį ir bandė suprasti, kas tai yra, kas ten vyksta, kiek jis panašus į Žemę. Pirmieji teleskopai parodė Mėnulio reljefą, kalnus ir įdubas, pavadintas jūromis. Bene pirmajame fantastiniame romane figūravo kelionė į Mėnulį, tokia kelionė buvo ir pirmojo fantastinio kino filmo siužetas. 1969 metais tokia kelionė įvyko ir realybėje. Dabar vis kalbama apie žmonių sugrįžimą į Mėnulį ir ilgalaikų tyrimų stočių, o gal net ir gyvenviečių, įrengimą.
(0) 2020-09-01 6
Venera yra labai panaši į Žemę savo dydžiu, mase ir atstumu nuo Saulės, tačiau kartu ir labai nepanaši savo atmosfera ir pragariškomis paviršiaus sąlygomis. Veneros atmosfera kadaise perėjo į nesustabdomą šiltnamio efekto būseną – įvairūs garai apgaubė planetą ir įkaitino jos paviršių tiek, kad nebegali susikondensuoti ir leisti planetai atvėsti. Kodėl taip nutiko?
(0) 2020-08-29 35
Jupiterio palydovą Europą, kaip ir daugelį kitų didžiųjų planetų palydovų, dengia storas ledo sluoksnis. Ledas yra minkštesnis už uolienas, todėl įvairūs kosminiai smūgiai ir tektoniniai procesai jame palieka ryškesnius pėdsakus.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos