Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Saulės sistemos susikūrimas ir evoliucija
 
 

Saulės sistemos susikūrimas ir evoliucija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-01-28 5
Meteoritų analizė rodo, kad vidiniai ir išoriniai Saulės sistemos kūnai formavosi iš skirtingų medžiagos rezervuarų. Aiškiausias skirtumas yra vandens kiekyje: keturios vidinės planetos yra palyginus sausos, o toliau esantys kūnai turi labai daug vandens, kad ir suledėjusio. Taip pat skiriasi ir įvairių elementų izotopų – atmainų su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje – santykiai.
(0) 2021-01-28 5
Karbonatinės uolienos labai dažnos Žemėje, tačiau kosmose, ypač asteroiduose – gerokai retesnės. Angliniai meteoritai chondritai – sudėtyje turintys chondrulėmis vadinamų rutuliukų – gali duoti daug informacijos apie Saulės sistemos jaunystę, nes jie praktiškai nepakito per puspenkto milijardo metų.
(0) 2021-01-05 1
Apollo misijų astronautai prieš pusšimtį metų pargabeno Mėnulio regolito pavyzdžių į Žemę. Praeitą mėnesį tą padarė ir Kinijos zondas Chang’e-5. Visgi šie mėginiai yra tik mažytė dalis įvairovės, kurią galime tikėtis rasti Mėnulio paviršiuje.
(0) 2020-12-09 3
Daugybė asteroidų Saulės sistemoje susiformavo dar jos jaunystėje ir nuo tų laikų menkai keitėsi. Viena jų grupė vadinama „įprastiniais chondritais“, nes jie sudaro didžiąją dalį chrondritinių meteoritų, randamų Žemėje.
(0) 2020-12-03 28
Nors žemė po mūsų kojomis tvirta ir rami (dažniausiai), niekas šioje Visatoje netrunka amžinai.
(0) 2020-11-20 10
Žvaigždei susiformuoti – nuo molekulinio debesies šerdies atsiskyrimo iki termobranduolinių reakcijų įsižiebimo – įprastai užtrunka apie 1-2 milijonus metų.
(1) 2020-11-17 8
Veneros paviršius šiuo metu pasižymi pragariškomis sąlygomis: daugiau nei 400 Celsijaus laipsnių temperatūra, sieros rūgšties lietumi, milžinišku slėgiu. Bet praeityje Venera buvo daug panašesnė į Žemę – jos paviršiuje greičiausiai buvo daug skysto vandens, vandenynų gylis galimai siekė šimtus metrų. Kur dingo visas šis vanduo?
(0) 2020-11-10 5
Merkurijus yra neįprasta planeta – jis turi santykinai labai masyvų branduolį ir ploną mantiją bei plutą. Pluta irgi turi keistų savybių, pavyzdžiui, joje yra santykinai daug lakiųjų elementų, tokių kaip kalis. Jie niekaip negalėjo būti planetoje nuo pat jos atsiradimo, nes arti Saulės, kur formavosi Merkurijus, būtų tiesiog išgaravę.
(0) 2020-09-22 5
Uranas yra viena mažiausiai ištirtų Saulės sistemos planetų. Iš arti ją nufotografavo tik Voyager 2 zondas 1986 metais. Vykdyti stebėjimus iš Žemės yra gana sudėtinga, nes Uranas labai šaltas ir blausus. Bet infraraudonųjų spindulių diapazone jis kaip tik yra gana ryškus, todėl kartais naudojamas kaip bandomasis taikinys infraraudonųjų spindulių teleskopams.
(0) 2020-09-10 19
Mūsų Saulės sistema yra labai paplokščia – visos planetos skrieja beveik toje pačioje plokštumoje, vadinamoje ekliptika. Taip yra ne be priežasties: planetos formavosi iš protoplanetinio disko, kuris buvo plokščias. Tačiau jei žvaigždė yra daugianarė, narių gravitacija gali sulankstyti ir netgi suplėšyti diską, tad ir planetos gali formuotis nepanašiose orbitose.
(0) 2020-09-01 6
Venera yra labai panaši į Žemę savo dydžiu, mase ir atstumu nuo Saulės, tačiau kartu ir labai nepanaši savo atmosfera ir pragariškomis paviršiaus sąlygomis. Veneros atmosfera kadaise perėjo į nesustabdomą šiltnamio efekto būseną – įvairūs garai apgaubė planetą ir įkaitino jos paviršių tiek, kad nebegali susikondensuoti ir leisti planetai atvėsti. Kodėl taip nutiko?
(3) 2020-08-18 6
Ilgai neišspręsta Saulės sistemos problema buvo tai, kad Merkurijaus orbita nebuvo tokia, kokia ji turėtų būti pagal Isaaco Newtono skaičiavimus.
(1) 2020-05-27 21
Tas jausmas, kai už savo egzistavimą reikia dėkoti retai apsilankančiam kaimynui.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos