Specialioji reliatyvumo teorija
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Prireikė beveik šimto metų, kol tiesiogiai aptikome gravitacines bangas. Tačiau, kaip sakoma reklamoje, kartą paragavęs, negali sustot.


1919 metais britų astronomai nufotografavo užtemimą ir parodė, kad šviesa užlinksta šalia Saulės — taip patvirtindami Einšteino Bendrąją reliatyvumo teoriją (BRT).


Norime, kad realybė būtų kuo realesnė. Tačiau toks noras, kad ir labai suprantamas, susidūręs su kvantine mechanika, regis, dūžta į šipulius. Bet gal dar ne viskas prarasta, gal visas kvant


<em>Kinijos mokslų akademijos fizikai pranešė apie pirmuosius mokslinius kvantinio ryšių palydovo QUESS rezultatus. Aparatu susieti fotonai sklido rekordiškai toli, daugiau nei 1200 kilometrų


<em>Tiksliausi laikrodžiai tikrina pagrindinį Einšteino reliatyvumo teorijos principą: laikas nėra absoliutus. Bet koks šio principo pažeidimas galėtų reikšti ilgai ieškomą teoriją, <a hr


„Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba“, - teigia amerikiečių rašytojas Rėjus Brėdberis.


<i>Paskutinįjį spalio sekmadienį <a href="http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-57858/">prailginame dieną valanda</a>, tačiau iš tikrųjų laiko nepasidaro daugiau.


Vienas garsiausių XX a. mokslininkų Albertas Einšteinas visam laikui pakeitė mokslo pasaulį, pristatydamas revoliucines koncepcijas, kurios sukrėtė tuometinį mūsų fizikinio pasaulio supratimą.


1916 metų kovo 19 dieną Albertas Einsteinas žurnalui „Annelen Der Physic“ įteikė savo „Bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindus“, kad šis juos publikuotų.


Kai Albertas Einsteinas pirmą kartą pasiūlė idėją, kad šviesa vienodu greičiu sklinda visoje Visatoje, jis nustatė limitą – 299 792 kilometrai per sekundę. Tai pakankamas greitis, kad šviesa Žemės rutulį per sekundę apskrietų aštuonis kartus. Tačiau tai dar ne viska istorija, rašo businessinsider.com.


Alberto Einsteino bendroji reliatyvumo teorija, paskelbta prieš 100 metų, buvo revoliuciją moksle sukėlusi hipotezė, kuri sėkmingai atlaikė laiko išbandymą, nors daugybė ekspertų stengėsi atrasti jos trūkumų.


<i>Laikas, masė, ilgis, greitis… Tokie, regis, kasdieniai, įprasti dalykai, kad naujai į juos žvelgti nė negalima. Įspūdis toks stiprus, kad ir po 110 metų fundamentalias sąvokas paaiškinu


<em>Ta pati bendrojo reliatyvumo keistenybė, dėl kurios jūsų galva sensta sparčiau, nei pėdos, gali reikšti, kad norint išvysti kvantų mechani


<em>Erdvė ir laikas sudaro vienį, o tarp energijos ir masės yra nenutraukiamas ryšys – specialioji reliatyvumo teorija, praėjusio amžiaus pradžioje apvertusi supratimą apie pasaulį, iki ši


<p style="font-style:italic">Eksperimentai su gravitacija pagaliau gali parodyti, kaip ji veikia kvantų pasaulį ir leis mums sukurti visko teoriją</p>