Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Stichijos
 
 

Stichijos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-05-25 13
Beveik prieš tūkstantį metų Žemės atmosferoje įvyko keistas reiškinys: milžiniškas daug sieros turinčių dalelių debesis praslinko stratosfera, keliems mėnesiams ar net metams užtemdydamas dangų, kol galiausiai nukrito ant Žemės. Žinome, kad tai nutiko, nes mokslininkai ištyrė ledo kernus, gautus iš gilių gręžinių ledynuose arba ledo sluoksniuose, ir juose aptiko įkalintų sieros aerozolių, susidariusių išsiveržus ugnikalniams. Išsiveržimų metu sieros aerozoliai pakildavo iki stratosferos ir vėliau nukrisdavo ant mūsų planetos paviršiaus.
(0) 2020-05-19 4
Kai žmonės sako, kad užuodžia artėjančią audrą, iš tiesų jie yra teisūs. Orų permainos sukuria išskirtinius kvapus, kuriuos gali užuosti jautresnė uoslė. Tarp tokių orų reiškinių galima būtų priskirti sausrą bei audras. Tiesą pasakius, kai po ilgai besitęsiančios audros nušniokščia lietus, šie kvapai būna dar stipresni. Tad kokie yra vasariškos audros kvapai?
(0) 2020-05-14 6
Iš visų ugnikalnių išsiveržimų, kurie sukrėtė mūsų planetą per pastaruosius 2 milijonus metų, Tobos superišsiveržimas Sumatroje (Indonezijoje) buvo vienas grandioziškiausių tokių įvykių. Bet galbūt tai nebuvo tokia visuotinė katastrofa, kaip buvo manyta iki šiol.
(0) 2020-05-06 7
JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) mokslininkai skelbia, kad egzistuoja net 75 proc. tikimybė, kad 2020-ieji bus karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Maža to, net ekspertai taip pat nustatė, kad net 99,9 proc. šie metai pateks į karščiausiųjų penketuką.
(0) 2020-04-27 24
Po 800 metų ramaus laikotarpio viename Islandijos regione stiprėja vulkaninis aktyvumas. Mokslininkai įspėja – gali kilti ne vieną šimtmetį truksiantis chaosas.
(0) 2020-04-24 12
Australijos mokslininkai teigia, kad Žemės plutoje žemės drebėjimų metu susiformuoja aukso sankaupos. Šis Australijos mokslininkų tyrimas buvo publikuojamas žurnale „Nature Geoscience“.
(0) 2020-04-21 34
Naujajam koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje žmonės juda mažiau: uždaromos mokyklos, verslai, kurių funkcionavimas šiuo metu visiškai nebūtinas – žmonėms liepta sėdėti namie tiek, kiek įmanoma. Kitaip tariant žmonių fizinės veiklos sumažėjimas lėmė ir pastebimą seisminio aktyvumo sumažėjimą, rašo universetoday.com.
(0) 2020-04-15 3
Velykų savaitgalis nebuvo labai ramus – Lietuvoje jau ir taip siaučiant COVID-19 epidemijai, pasklido neramios žinios apie gaisrą Černobylyje – ten jau antrą kartą šį mėnesį degė miškas, o ugnis pavojingai artėjo prie branduolinių atliekų saugyklos „Podlesnij“, kurioje saugomos 1986 sprogusio 4-ojo bloko nuolaužos.
(2) 2020-04-09 15
Nors visas pasaulis šiuo metu pagrįstai visą dėmesį yra sutelkęs į COVID-19 pandemiją, mūsų planeta ir toliau šyla. Ir šią vasarą (Antarktidoje ji trunka nuo spalio iki vasario) oras Antarktidoje, kaip ir kitose pasaulio dalyse, buvo beprecedentis per visą stebėjimų laikotarpį.
(0) 2020-04-08 77
Kadaise sausakimšos gatvės tapo tuščiomis. Eismas greitkeliuose sumažėjo iki minimalaus. Daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena karantino sąlygomis ir stengiasi iš namų išeiti tik retais atvejais.
(3) 2020-04-07 11
Kai Peggy LeMone mokėsi mokykloje, jos draugės tėtis vis svarstydavo vieną ir tą patį klausimą, kuris vėliau eilę metų nedavė ramybės ir pačiai P. LeMone. Dabar P.LeMone yra jau suaugusi ir dirba mokslininke Nacionaliniame atmosferinių tyrimų centre – todėl nusprendė išsiaiškinti atsakymą į kankinantį klausimą. Šiandien ji dalijasi debesų svėrimo technika su mumis.
(0) 2020-04-06 9
Tai nutiko prieš daugiau nei du šimtmečius – tačiau šio įvykio pasekmės buvo milžiniškos ir išliko ilgam. Istorikai 1816 metus pavadino „metais be vasaros“. Tad kas nutiko 1816 metais – be dviračio išradimo bei „Frankenšteinas“ parašymo?
(0) 2020-03-27 4
Koronaviruso pandemija pakeitė kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą: virusu užsikrėtę daugiau nei 486 tūkstančiai pasaulio gyventojų, o štai beveik 2 milijardai žmonių visame pasaulyje yra paveikti karantino, komendanto valandos ar kitų judėjimo apribojimų. Bet tai tėra tik viruso įtakos pradžia – pasirodo, COVID-19 gali paveikti ir orų prognozių tikslumą.
(0) 2020-03-12 9
Kaputaro kalno šliužai gyvena tik ant Kaputaro kalno Australijos rytuose. Rytais juos galima pamatyti šliaužiojančius rasotoje žolėje, tačiau šie raudoni šliužai iš tiesų nyksta. Jiems nepadeda tai, kad jie gyvena labai ribotoje teritorijoje, kurią kartais nusiaubia krūmynų gaisrai. Manoma, kad 2019 metais Australiją kankinęs gaisras pasiglemžė apie 90 % šių šliužų populiacijos. Tačiau kaip išliko kiti?
(35) 2020-03-09 33
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus atvejus, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus tiek pat nusileidžia.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos